„Turime galvoje ateityje, kitais ar dar kitais metais, kad ir kibernetinius šauktinius ir panašius dalykus – reikės pagalvoti, kaip mes judėsime į priekį. Bet šauktinių ir kibernetinio rezervo sukaupimas yra irgi iš ateities klausimų turbūt ne tik pas mus“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Jis taip pat minėjo, kad reikia pasirūpinti tinkamu svarbios su kibernetika susijusios Lietuvos infrastruktūros apsaugojimu, atnaujinti kibernetinės gynybos planus.
„Čia ne tik mūsų, ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet reikalingas yra ir kitų ministerijų indėlis“, – sakė R.Karoblis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad būtinos tolesnės investicijos į infrastruktūrą: „Jos (investicijos) turės būti daroma ir, kaip suprantame, jeigu priešininkas modernizuoja, reikia irgi modernizuoti ir investuoti daugiau“.
Šiuo metu eksperimentą su „kiberšauktiniais“ atlieka Estija, suteikdama galimybę aukštą kvalifikaciją informacinių technologijų (IT) srityse turintiems jaunuoliams stiprinti kariuomenės elektroninę infrastruktūrą, užuot atlikus įprastą privalomąją karo tarnybą.
Estijoje priskirtieji prie „kiberšauktinių“ gali tikėtis atlikti tarnybą kaip kariuomenės IT sistemų administratoriai arba programuotojai, sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Erki Kodaras.
Estijos kibernetinių šauktinių planas yra neįprastas, bet daugelio šalių kariuomenės turi vienokias ar struktūras, į kurias nukreipiami pašaukti kibernetinio saugumo profesionalai.
Vyriausybinėms agentūroms ir kariuomenėms visame pasaulyje sunkiai sekdavosi pritraukti kibernetinio saugumo profesionalų dėl didelės konkurencijos su privačiuoju sektoriumi.
