Antradienį Seime pristatydama įstatymų projektus dėl principinės kariuomenės struktūros krašto apsaugos ministrė sakė, jog Lietuvos kariuomenė – viena iš mažiausių regione, palyginti su gyventojų skaičiumi, ir mažesnės būti jau negali.
Seime klausiama, kiek kainuos planai didinti karių skaičių, krašto apsaugos ministrė sakė, jog iš esmės tai klausimas – ar Lietuva ginsis.
„Čia klausimas yra esminis, ar mes apskritai Lietuvoje kalbame apie tai, kad Lietuva ginsis. Ar mes kalbame apie tai, kad Lietuvą kažkas kitas gins, ir Lietuva nepajudins nė piršto. Šiandien, žinoma čia ne tas posėdis, reikėtų uždaro posėdžio, aš atsakysiu, tikrai atsakysiu jums į klausimą, bet aš negaliu atsakyti centais, aš turiu atsakyti iš esmės“, – sakė ministrė.
„Šiandien, jeigu manęs paklaustumėte, ar Lietuva yra pasirengusi gintis, apsiginti bent jau tiek, kol ateitų mūsų sąjungininkų pajėgos, aš labai ramia širdimi jums teigiamai negalėčiau atsakyti“, – pridūrė R.Juknevičienė.
Pasak ministrės, tokioje situacijoje Lietuva atsidūrė, nes įstojusi į NATO orientavosi ne į savo krašto gynybą, bet „buvo užsiliūliavimo nuotaikos, kad Lietuvai pačiai gintis, gynybos struktūrų kurti neapsimoka, užtenka, kad mes dalyvausime tarptautinėse misijose, ir dėl to ateis ir mus kiti apgins“.
„Taip, iš tikrųjų, aš esu tikra, kad NATO ateis ir apgins, aš nekvestionuoju mūsų narystės NATO, bet tam mes ir parengėme ginkluotos gynybos koncepciją, ir visi pinigai, finansiniai skaičiavimai yra pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, yra pateikti prezidentei, kokių lėšų iš tikrųjų reikia ilgojoje perspektyvoje, kad įgyvendintume bent minimalią struktūrą, kuri galėtų gintis nuo galimo užpuolimo“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Tokios mažos kariuomenės iš esmės neturi daugiau nė viena regiono valstybė. Mažesnės būti negaliJos žodžiais, šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra mažiausia arba viena iš mažiausių regione, palyginti su gyventojų skaičiumi. „Tokios mažos kariuomenės iš esmės neturi daugiau nė viena regiono valstybė. Mažesnės būti negali“, – sakė ministrė.
Ji antradienį parlamentui pateikė įstatymų projektus dėl principinės kariuomenės struktūros 2011 ir 2012 metais, kuriais numatyta leisti parengti daugiau savanoriškai būtinuosiuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Projektuose taip pat pateikiamos šešerių metų planavimo gairės – planuojama principinė kariuomenės struktūra ir bendri ribiniai karių skaičiai 2016 ir 2017 metais.
Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių, savanoriškai dalyvausiančių būtinuosiuose kariniuose mokymuose, skaičius, palyginti su 2010 metais, šiemet turėtų padidėti nuo 600 iki 700, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Išaugus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiui, didėja ir bendras ribinis visų karių skaičius – jį siūloma nustatyti nuo 12 tūkst. 850 iki 15 tūst. 310 karių. Ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius 2011 metais nustatomas iki 8400, karių savanorių lieka toks pat kaip ir praėjusiais metais – iki 6 tūkst., kariūnų šiek tiek didėja ir nustatomas ribinis skaičius iki 210.
Generolų ir admirolų ribinis skaičius šiemet turėtų būti toks pat kaip ir pernai – devyni, taip pat ir pulkininkų – 30, tačiau truputį mažinamas pulkininkų leitenantų skaičius nuo 130 iki 128, majorų ir komandorų leitenantų – nuo 385 iki 380.
Šešerių metų planavimo gairėse numatoma, kad bendras vyresniųjų karininkų skaičius toliau mažės, o privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius išaugs beveik dvigubai ir 2016 metais bus nuo 1000 iki 1200. Taip pat planuojama per šešerius metus padidinti karių savanorių skaičių – 2016 metais ribinis skaičius numatomas 7500-8000.
2016 metais bendras karių ribinis skaičius planuojamas nuo 17 tūkst. 700 iki 18 tūkst. 930.
