Referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius, Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas pirmadienį BNS sakė, kad jie kreipėsi į Darbo biržos vadovus su prašymu parašų rinkėjams suteikti vietą, kur jie niekam netrukdydami galėtų rinkti parašus, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Argumentai pateikti gana keisti – kad Darbo birža negali dalyvauti politinėje veikloje. Mes ir neprašėme jų užsiimti politine veikla. Manome, kad tai yra referendumo taisyklių pažeidimas“, – sakė A.Paulauskas.
Dėl referendumo organizavimo tvarkos pažeidimų administracinių teisės pažeidimų protokolus įgaliota surašyti VRK.
A.Paulausko teigimu, referendumo organizatoriai dėl vietos suteikimo kreipėsi ir į kitas valstybės įstaigas ir sulaukė palankaus atsakymo. „Regitra“ leido, atrodo, iš Registrų centro gavome teigiamą atsakymą, iš „Sodros“ dar laukiame“, – teigė politikas.
Lietuvos darbo biržos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Birutė Balynienė BNS pranešė, kad laikinasis Darbo biržos vadovas Albertas Šlekys informavo iniciatyvinės grupės narius, kad jų įstaiga „neturi galimybės suteikti savo patalpų, kuriose minėtos iniciatyvos atstovai galėtų nekliudomai rinkti parašus“.
Be to, anot Darbo biržos atstovų, Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams.
Sausio 25 dieną VRK iniciatyvinei grupei išdavė lapus rinkti piliečių parašus dėl Konstitucijos pataisos, kuri sudarytų galimybę prezidentui paleisti Seimą piliečių iniciatyva.
Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos papildymo nuostata, kad prezidentas 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių reikalavimu gali skelbti pirmalaikius rinkimus, inicijuoja vieną atstovą parlamente turinti Naujoji sąjunga.
Referendumui surengti iniciatoriai nuo parašų lapų išdavimo dienos per tris mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. jo reikalaujančių rinkėjų parašų. Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių, o referendumu siūlomai nuostatai priimti reikia, kad ją palaikytų daugiau kaip pusė balsavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad pirmalaikius rinkimus prezidentas gali skelbti, jei Seimas du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
