Nedarbo išmokų gavėjų irgi mažėja jau septintą savaitę iš eilės. Gaunančių nedarbo draudimo išmokas per savaitę sumažėjo 800 – iki 75 155 bedarbių. Tai sudaro 34,6 proc. visų registruotų bedarbių, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Neseniai praradę darbą žmonės sudaro didesnę dalį besikreipiančių į darbo biržas, bet Lietuvos darbo biržos laikinojo direktoriaus Alberto Šlekio teigimu, jie aktyviai ieško būtų, kaip išlikti darbo rinkoje.
„Ką tik praradę darbą žmonės aktyviai ieško darbo ir dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tarp įdarbintų asmenų jie sudaro 62 proc., o tarp įtrauktų į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – beveik 57 procentus“, – akcentavo Lietuvos darbo biržos laikinasis direktorius.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 d., kai Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas. Jos sušvelnina ekonomikos sunkmečio įtaką nedarbo augimui, padeda darbdaviams išsaugoti darbo vietas ir vis didesniam žmonių skaičiui įsidarbinti arba persikvalifikuoti.
Sėkmingi sprendimai lėmė, kad 1,4 tūkst. bedarbių, nukreiptų į profesinį mokymą, rinkosi mokymo stipendiją arba jai prilygintą nedarbo draudimo išmoką. Tai taip pat prisidėjo prie valstybės lėšų poreikio mažinimo. Nuo birželio 5 d. iki rugpjūčio 27 d. nedarbo lygis šalyje padidėjo vienu procentu ir šiuo metu siekia 10,1 procento. Lietuvoje darbo neturi beveik 217 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.
Rugpjūčio 20–27 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, įdarbinimo rodiklis padidėjo 8,7 proc., o nusiuntimas į priemones net 95,5 proc. Šių dviejų rodiklių didėjimas padėjo pristabdyti registruoto nedarbo augimą.
