Negerėjanti krašto ekonomikos padėtis, kad ir kaip drastiškai veržiami diržai, didėjanti socialinė įtampa gausiausią ir įtakingiausią valdančiosios koalicijos jėgą – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – verčia sukti galvą, kaip gelbėti partijos prestižą. Vis atviriau prabylama, jog beveik metus Vyriausybės vairą laikantis TS-LKD lyderis Andrius Kubilius vis dėlto nepateisino į jį dėtų vilčių. LŽ šaltinių duomenimis, pastaruoju metu nepasitenkinimas A.Kubiliaus veikla ir jo reformomis TS-LKD stovykloje vis didėja. Tyliai pradėta svarstyti, kas galėtų jį pakeisti premjero poste. Kaip viena galimų kandidačių minima naujoji Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Patiktų ne visiems
Gana aukšti, o pastaruoju metu dar labiau šoktelėję šios politikės reitingai populiarumą prarandančiai partijai būtų tikras gelbėjimosi ratas. Viliamasi, kad I.Degutienės tolerancija, mokėjimas bendrauti, išklausyti pašnekovų nuomonę ir kartu argumentuotai ginti savąją, padės reabilituoti Vyriausybę, o numatytos reformos bus vykdomos ne taip skausmingai.
Kita vertus, netrūksta ir abejojančiųjų, ar I.Degutienei, priklausančiai ne itin gausiam krikščioniškajam TS-LKD sparnui, kuris vis dažniau konfrontuoja su pagrindiniu partijos branduoliu, turinčiu savo favoritų, bus patikėta premjero kėdė. Visiems patogiau ir ramiau I.Degutienę matyti parlamento vadovės poste – garbingame, bet daugiau simboliniame.
Prieš dešimt metų tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Degutienė laikinai jau ėjo premjero pareigas. Politikė ja tapo, kai atsistatydino sutartis su „Williams" atsisakęs pasirašyti konservatorių premjeras Rolandas Paksas. Laikinajai Vyriausybei I.Degutienė vadovavo 16 dienų, ją pakeitė A.Kubiliaus vadovaujamas dešimtasis ministrų kabinetas.
Tikrai neaktualu?
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, vadovų rokiruotės klausimas šiuo metu tikrai neaktualus. „Manau, ir I.Degutienė net teoriškai nesvarstytų, ar jai reikia užsikrauti tokią atsakomybės naštą", – spėjo J.Razma. Pasak politiko, I.Degutienė, kuri ką tik tapo Seimo pirmininke, pirmiausia turi parodyti, ką šiame poste geba „ne tik žodžiais, bet ir darbais, o tam reikia laiko".
Pirmieji naujosios vadovės žingsniai buvo būtent tokie, kokių tikėjosi visuomenė. I.Degutienė pasiūlė taupyti parlamentinės veiklos išlaidas, pareikalavo, kad saugumo šefas Povilas Malakauskas gerbtų Seimą. Tai, anot J.Razmos, didina jos reitingus.
Seimo pirmininkės patarėjas vidaus politikos klausimais Dalius Stancikas teisinosi, kad komentuoti tokį klausimą jam būtų neetiška. „Galiu pasakyti tik viena – demokratiškoje partijoje lyderių pasikeitimas yra normalus demokratijos požymis", – paaiškino jau kuris laikas savo narystę TS-LKD sustabdęs patarėjas.
Tinkama kandidatūra
Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad konservatorių sprendimas atiduoti premjero kėdę I.Degutienei būtų naudingas ne tik jiems patiems, bet ir Lietuvai. „I.Degutienė būtų geresnė premjerė nei A.Kubilius. Ji tolerantiška, priima kitų idėjas. Tai labai svarbu vadovui. A.Kubilius užsispyręs: kai kurie žmonės suformuoja jo nuomonę ir šis jos nekeičia", – kalbėjo A.Butkevičius.
„Negalėčiau atmesti tokio dalyko, jie galimi bet kurioje demokratinėje partijoje", – LŽ sakė TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila, paklaustas apie postų perskirstymą. Politiko nuomone, I.Degutienė turi visas ministrui pirmininkui reikalingas savybes. „Tik nežinau, ar būtų korektiška svarstyti, kai premjeras kol kas yra kitas asmuo", – pabrėžė parlamentaras.
Visuomenės nuomonė
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" apklausos duomenys liudija, kad Lietuvos gyventojai ministre pirmininke norėtų matyti Seimo vadovę I.Degutienę. Politikės kandidatūrą palaikytų 14,5 proc. respondentų.
Antrojoje vietoje likusį premjerą A.Kubilių dabartiniame poste norėtų matyti 8,8 proc. žmonių. Tarp galimų Vyriausybės vadovų apklaustieji paminėjo ir finansų analitiką Gitaną Nausėdą, LSDP lyderį A.Butkevičių, europarlamentarus Viliją Blinkevičiūtę ir Viktorą Uspaskichą bei kitus.
Gyventojų apklausa taip pat atskleidė smunkantį TS-LKD autoritetą. Neigiamą nuomonę apie A.Kubiliaus Vyriausybės veiklą išsakė 80,1 proc. Lietuvos gyventojų, o pati partija populiarumo lentelėje atsidūrė trečia. Tiesa, nuo pirmąsias vietas užimančių opozicinių LSDP ir Darbo partijos ji atsilieka labai nedaug.
