Dėmesį į rektorių atlygį Seimo nariai atkreipė tada, kai spauda paskelbė, jog didžiųjų aukštųjų mokyklų vadovai pernai uždirbo šimtatūkstantines sumas. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Romualdas Ginevičius su priedais prie algos bei įvairiomis priemokomis per mėnesį gaudavo apie 30 tūkst. litų. Vilniaus universiteto vadovo Benedikto Juodkos atlygis – beveik 11,5 tūkst litų, o Kauno technologijos universiteto rektoriaus Raimundo Šiaučiūno tarnybinis atlyginimas su priedu – 12,6 tūkst. litų.
Dirba už penkis?
Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nusprendė kreiptis į universitetus ir siūlyti jiems viešai skelbti vadovų pajamas. Posėdyje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sekretorius Giedrius Viliūnas teigė, kad aukštųjų mokyklų vadovų pajamos didelės, nes jas sudaro ne tik pareiginė alga, bet ir priedai. Be to, rektoriai papildomų pajamų gauna už įvairią veiklą, pavyzdžiui, už parašytus straipsnius, knygas. G.Viliūnas įsitikinęs, kad aukštųjų mokyklų vadovai pinigus uždirba nepažeisdami įstatymų. Tačiau ŠMKK nariams dėl to kilo abejonių, nes pagal Darbo kodeksą žmogus gali dirbti 1,5 etato. Tuo tarpu kai kurie vadovai uždirba tokias dideles pinigų sumas, kurių pakaktų apmokėti 5 etatams. Posėdyje buvo girdėti pareiškimų, kad vienas žmogus tiek nudirbti negali, todėl tai esą valstybės apgavystė.
Neprivalės skelbti
ŠMKK pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas LŽ pripažino, kad jeigu universitetų vadovai nenorės, savo uždarbio neskelbs, nes komiteto priimtas nutarimas neįpareigos, o tik paragins tai daryti. „Jeigu tai būtų Seimo nutarimas, jie privalėtų jį vykdyti. Tikiuosi, kad jie susipras ir nereikės eiti sudėtingesniu keliu - taisyti universitetų statutų. Mes apeliuojame į gerą valią, be to, jeigu keli universitetai paskelbs, tada nepaskelbusieji visuomenės akyse atrodys prastai“, – tvirtino Seimo narys. Jis vylėsi, kad aukštosios mokyklos parlamentarų raginimą įvykdys per mėnesį.
Pasak M.Adomėno, komitetas kol kas neturi oficialių duomenų apie rektorių pajamas. Jis sutiko, kad beveik 30 tūkst. litų siekiantis atlygis nėra normalus, ypač esant ekonominei krizei. „Rektorių algos gerokai skiriasi nuo paprastų dėstytojų, mokslininkų atlygio, – pridūrė jis. – Bet pagrindinė problema – ne rektorių atlyginimai, o papildomos pajamos pajamėlės, kurios gaunamos juos įrašant į įvairius projektus, su kuriais rektorius nedirba. Taip vadovui tarsi atiduodama savotiška duoklė.“
ŠMM sekretoriaus G.Viliūno nuomone, daugiau skaidrumo atsiras tuomet, kai įsigalios įvairias reformas numatantis Mokslo ir studijų įstatymas, pagal kurį vadovų atlyginimus nustatys aukštųjų mokyklų tarybos. Dabar atlyginimų koeficientai nustatyti Vyriausybės nutarimu, o priedus skiria Senatas.
Viešinimui nesipriešina
Vilniaus universiteto rektorius B.Juodka LŽ tvirtino tikrai paviešinsiantis savo uždarbį. „Nėra jokių problemų, universitete mano alga nėra paslaptis“, – aiškino universiteto vadovas. B.Juodka sakė nežinantis, už kokius projektus atlygį gauna jo kolegos, pats tvirtino tokiuose nedalyvaujantis. „Aš atsakau tik už save. Kaip rektorius dirbu administracinį darbą ir tam, kad nedingtų mokslininko stažas, skaitau paskaitas. Ir viskas“, – pridūrė pašnekovas.
Parlamentinio komiteto posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna aiškino, kad pajamas turėtų viešinti ne tik rektoriai, bet ir prorektoriai, dekanai, prodekanai, taip pat ministrai, viceministrai. „Reikia viešai skelbti ne tam tikrų pareigybių atlyginimus, o buhalterijos duomenis, kiek apskaičiuota, su visais priedai. Mes neprieštaraujame“, – pridūrė A.Pikturna.
