R.Kostro pastebėjo, kad „žiniasklaida ieško temų, kurios gali sudominti, pritraukti skaitytoją. Dėl šios priežasties daug rašoma apie nusikaltimus ir krepšinį. Tačiau be šių temų, žiniasklaida galėtų daugiau kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos santykius.“ Diskusijos metu aptariant Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos tendencijas bei valstybių istorinę praeitį, buvo svarstoma, kas galėtų pagerinti atšalusius kaimyninių šalių santykius.
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./Diskusiją moderavęs Robertas Kostro mano, kad žiniasklaida galėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos ir Lenkijos santykiams. |
R.Valatka: „Lietuviai už lenkus mirs anksčiau“
R.Valatka mano, kad „žiniasklaida galėjo daug padaryti 1990–2005 metais, bet šios galimybės ji neišnaudojo. Dabar jos laikas jau praėjo ir ji gali skelbti daug protingų minčių, tačiau žiniasklaidos vaidmuo yra sumažėjęs, nes laikraščių era eina į pabaigą. Didžiausia žiniasklaidos problema yra ta, kad jai priskiriama didelė galia, kurios iš tikrųjų ji neturi.“
„Esu pesimistas ir nemanau, kad ateityje lietuvių ir lenkų santykiai pagerės. Kad ir kaip daug tikėtumėmės iš žiniasklaidos, Lietuvos ir Lenkijos santykių ji nepakeis. O kas juos pakeis, aš nežinau. Gal Dievas? Visi ateityje mirsime, tačiau ne tik kaip individai, bet ir kaip tautos. Manau, kad lietuviai už lenkus mirs anksčiau“, – kalbėjo R.Valatka.
Visi ateityje mirsime, tačiau ne tik kaip individai, bet ir kaip tautos. Manau, kad lietuviai už lenkus mirs anksčiau, – kalbėjo Rimvydas Valatka.
P.Lisickis nesilaiko pesimistiškos pozicijos ir galvoja, kad spaudos vaidmuo vis dar yra svarbus: „Didžiausi Lenkijos dienraščiai kasmet praranda apie 10 procentų skaitytojų. Matome, kaip staigiai mažėja parduodamų dienraščių kiekis. Bet nemanau, kad tai reiškia, jog spauda žlunga. Jei vertintume kitas spaudos sritis, reikia paminėti, kad neblogai laikosi savaitraščių rinka, populiarėja virtuali žiniasklaida.“
„Anksčiau pagrindinė laikraščių funkcija buvo pranešti apie įvykį, o šiuo metu laikraštis supažindina skaitytoją su pasauliu, formuoja jo požiūrį. Manau, kad rinkoje išliks įdomūs ir stiprūs žurnalistai, kurie turės ką pasakyti. Redakcijos ima panašėti į futbolo klubus, ieškančius puikių žaidėjų ir norinčių juos pritraukti. Išliks ta žiniasklaida, kuri sugebės pritraukti žinomus žurnalistus, į kurių nuomonę bus įsiklausoma“, – apie spaudos ateitį svarstė P.Lisickis.
P.Lisickis: „Pasaulį valdo rinkodara“
Diskusijos moderatorius R.Kostro galvoja, kad žiniasklaidoje vyrauja mados, kurias galima sukurti. Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvai Lenkija – didelė ir svarbi kaimynė, o Lenkija Lietuvos reikšminga šalimi nelaiko. P.Lisickis teigia, kad „daug paprasčiau yra sukurti madą domėtis Skandinavija, Italija ar kitomis šalimis, nei Lietuva. Lenkiją ir Lietuvą skiria daugybę barjerų, dėl kurių nenuostabu, kad didesnis dėmesys skiriamas Vakarams, o ne rytinei kaimynei.
Norint, kad Lenkijos žiniasklaida daugiau domėtųsi Lietuva, reikia įdėti nemažai darbo. Pasaulį valdo rinkodaros dėsniai, kurie galioja ir versle, ir kultūroje. Kol į šią problemą nebus investuojama, tol niekas ir nepasikeis.“
Lenkiją ir Lietuvą skiria daugybę barjerų, dėl kurių nenuostabu, kad didesnis dėmesys skiriamas Vakarams, o ne rytinei kaimynei.
Kalbėdamas apie žiniasklaidoje neva vyraujančias madas R.Valatka pabrėžė, kad „žiniasklaida negali diktuoti madų ir kalbėti imperatyviai, nes tokį kalbėjimą žmonės atmeta. Kalbant apie lietuvių ir lenkų santykius, reikia paminėti, kad lietuviai Lenkiją taip pat mato kaip mažą šalį. Seniau Lenkija mums buvo didelė valstybė, galinti atverti vartus į Vakarus. Dabar mūsų vartai yra ne rusų ir lenkų, o anglų kalba. Lenkija mums nėra didelė šalis: mes nepažįstame lenkų literatūros ir teatro, kaip pažinojome prieš trisdešimt metų.“
R.Valatka: „Lenkijos žiniasklaida yra stipresnė už Lietuvos“
R.Valatka išskyrė priežastį, dėl kurios pašlijo kadaise buvę geri santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos: „Gerai buvo tol, kol lenkai galvojo, kaip mums padėti ir buvo mūsų patronai. Tuometinį lenkų palaikymą galėjo pajusti kiekvienas. Iš tiesų, lenkai daug padarė, kad pritrauktų mus prie Europos. Tačiau vienu metu ši šalis pasijuto didelė ir svarbi, kaip, be abejonės, ir yra, ir nusprendė, kad Lietuva turi žengti pirmyn savarankiškai.“
15min.lt vyriausiasis redaktorius pabrėžė, kad Lenkijos žiniasklaida yra stipresnė už Lietuvos. Jam iš dalies pritarė ir P.Liciskis, kuris mano, kad „palaikydama ryšius su Vakarų šalimis, Lenkija gali įgyvendinti tam tikrus projektus nesitardama su Rytų Europa.“
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo suvažiavime Druskininkuose diskutuota apie Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvas. |
Santykius pagerinti gali bendra istorinė praeitis
R.Kostro iškėlė teoriją, kad bendra istorinė praeitis gali sujungti konfliktuojančias šalis. R.Valatkos nuomone, Lietuvą ir Lenkiją suartinti galėtų mažoji istorija: pavyzdžiui, lietuviams ir lenkams aktualūs istoriniai faktai apie iškilias kultūros asmenybes.
Į diskusiją apie Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvas įsijungė ir prezidentas Valdas Adamkus: „Jeigu posakį „Vien tik auksas valdo mus“ iš tiesų galima keisti posakiu „Vien tik rinkodara valdo mus“, tuomet labai liūdna gyventi tokioje visuomenėje, kurioje nėra jokios ateities. Ne tautos dydis yra reikšmingas kalbant apie santykių gerinimą, o bendros mūsų vertybės, kurios šiuo metu yra smukusios.“
