Prireikdavo ir 70 ar 100 balsavimų
Balsavimas dėl naujų nenuolatinių JT ST narių, prasidėsiantis ketvirtadienio vakarą Lietuvos laiku, kiek primena popiežiaus rinkimus. Posėdžiai tęsiami, kol nepaaiškėja visos penkios naujos narės. Vienintelis skirtumas – valstybių atstovams nebūtina sėdėti per naktį. 10 val. vietos laiku pradėję balsavimą, 18 val. jie gali skirstytis ir vėl susirinkti kitą rytą. Be to, sėkmingos pabaigos nepažymi nei baltas dūmas, nei kitas ženklas, – tiesiog paskelbiamos visos penkios išrinktos valstybės. Po vieną jų pavadinimai neminimi, net jei kuriai nors pavyksta iš karto sulaukti pakankamos paramos.
Priešingai nei daugelyje panašių rinkimų, čia nebūtinai renkamas geriausias iš kelių ar keliolikos pretendentų. Pretenduoti į vietą ST gali ir viena šalis iš tam tikro regiono.
 |
| president.lt nuotr./Jungtinės Tautos |
ST sudaro 15 narių, iš kurių penkios yra nuolatinės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija. Likusias nares išrenka Generalinė Asamblėja dvejų metų kadencijai (kasmet – po penkias). Pastarosios keičiasi rotacijos principu ir atstovauja įvairiems regionams: dvi – Afrikai, po vieną – Rytų Europai, Azijai/Ramiojo vandenyno regionui ir Lotynų Amerikai bei Karibams.
Kartu su Lietuva dėl vietos ST varžėsi Gruzija, bet dar pavasarį savo kandidatūrą dėl diplomatinių ir finansinių priežasčių atsiėmė.
Iš Afrikos šalių rinkimuose dalyvaus Čadas ir Nigerija (Gambija prieš pat balsavimą taip pat pasitraukė). Lotynų Amerikai atstovaus Čilė. Iš Azijos valstybių pretenduos Saudo Arabija, kuri dar nėsyk nepriklausė ST, nors buvo viena iš JT įsteigusios 51 valstybės.
Taigi šiemet susiklostė netradicinė situacija – į kiekvieną vieną prietenduoja po vieną valstybę, bet tai nereiškia, kad jos garantuotai pateks į ST. Mat tam reikia surinkti 2/3 balsuojančių šalių balsų. Jei rinkimuose dalyvaus visos 193 organizacijai priklausančios valstybės, teks surinkti mažiausiai 129 balsus, bet paprastai apie dešimt mažesnių šalių į šią procedūrą neatvyksta.
Diplomatai pamena atvejų, kai prireikdavo daugiau nei 100 balsavimų. Sykį renkant Lotynų Amerikos atstovę maždaug per 70 raundų nei Kosta Rika, nei Gvatemala nesurinko pakankamai balsų, todėl abi kandidatūras atsiėmė ir buvo išrinkta Panama.
Bet iškart nesurinkus reikiamo skaičiaus balsų nereikia nuleisti rankų. Jei pirmas balsavimas būna nesėkmingas, iškart vienas po kito rengiami trys apriboto balsavimo raundai (juose gali dalyvauti tik oficialios kandidatės), tuomet – trys neapriboto balsavimo raundai (juose gali dalyvauti bet kuri atitinkamo regiono valstybė, išskyrus nuolatines ST nares) ir taip toliau, kol pasiekiamas rezultatas.
Visų šalių atstovams susirinkus į salę sudaroma balsų skaičiavimo komisija, ir sekretoriatas padalina biuletenius, kuriuose reikia įrašyti remiamos valstybės pavadinimą. Vienas balsavimas trunka apie pusvalandį, po to skaičiuojami balsai, taigi per dieną gali įvykti ne daugiau kaip keliolika balsavimų. Diplomatai prisimena atvejų, kai prireikdavo daugiau nei 100 balsavimų.
Sykį renkant Lotynų Amerikos atstovę maždaug per 70 raundų nei Kosta Rika, nei Gvatemala nesurinko pakankamai balsų, todėl abi kandidatūras atsiėmė ir iškart buvo išrinkta Panama. Tačiau dabar valstybės linkusios taip ilgai gumos netempti – jei neišrenka per tris apriboto balsavimo raundus, paramą atiduoda kitai per rinkimus kandidatūrą iškėlusiai valstybei.
Sublizgėti reikia ne per balsavimą, o užkulisiuose
Prieš balsavimą kandidačių atstovai jau nebeegzaminuojami. Tai buvo daroma ilgą laiką iki šiol. „Mus egzaminavo kiekviename dvišaliame susitikime. mes turėjome save parduoti“, – tvirtina diplomatai. Pamatyti, kaip Lietuva pristato savo kandidatūrą, galite čia.
Nuo pat kandidatūros pateikimo prasideda užkulisinės derybos – kalbamasi su įvairių šalių diplomatais ir pareigūnais, kad būtų gautas jų pažadas balsuoti „už“. Taip vyksta vadinamieji apsikeitimai – keičiamasi pažadais dabar paremti agituojančią valstybę, kad vėliau ji atsakytų tuo pačiu.
Ar kalbinama valstybė didelė, ar maža, nedidelė reikšmė, mat kiekviena turi tik po vieną balsą. Tiesa, daliai šalių autoritetu tampa nuolatinių ST narių, pavyzdžiui, Kinijos ar Rusijos, nuomonė.
 |
| URM nuotr./Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. |
„Turime tiek pasižadėjimų iš visų regionų, kad išrinktų“, – tvirtina Lietuvos diplomatai. Kartais šios pastangos būna ne tokios slaptos. Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad rugsėjį Niujorke vykusioje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvavęs ministras Linas Linkevičius nemažai bendravo su kolegomis iš kitų šalių – Kanados, Singapūro, Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo, Trinidado ir Tobago, Sent Kitso ir Nevio, kad užsitikrintų paramą Lietuvos kandidatūrai. Pastaruoju metu buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su septyniomis valstybėmis.
Diplomatų optimizmą kiek temdo ankstesnių rinkimų istorija. Europos Sąjungos valstybėms dabar esą nesiseka rinkimuose į JT organus. Ypač negatyviai esą nusiteikusios besivystančios šalys.
Anot diplomatų, dar neseniai tik 5-15 proc. valstybių nesilaikydavo įsipareigojimų, dabar – gerokai daugiau. Tai verčia Europos valstybes labiau koordinuoti savo veiksmus, nors anksčiau Vakarai išdidžiai pareikšdavo, kad tokios praktikos nebuvo ir nebus. Koją gali pakišti ir eklektiškas bei pozicijų nederinantis Lietuvos atstovaujamas regionas, kuriam priklauso Centrinės Europos ir Baltijos šalys bei kitos buvusios SSRS respublikos.
Be to, būna nenumatytų nutikimų, kaip pernai vykęs balsavimas dėl JT Generalinės Asamblėjos pirmininko posto. Lietuvos diplomatas Dalius Čekuolis ne be Rusijos lobizmo šiuos rinkimus vos 8 balsų skirtumu pralaimėjo netikėtai ir kone paskutinę minutę kandidatu iškeltam Serbijos užsienio reikalų ministrui Vukai Jeremičiui.
Investicija į priklausymą ST – 20-25 milijonai
Kitą kartą pretenduoti į ST nenuolatines nares Lietuva galės po kokio pusšimčio metų. Klausiami apie šio posto reikšmę diplomatai kartoja priežodį, esą prastas kareivis, jei nenori būti generolu. Tačiau mūsų šaliai, JT nare esančiai jau 22 metus, tai būtų didelis įvertinimas ir galimybė ne tik turėti įtakos pasaulio saugumui, bet ir išspręsti kai kurias dvišales bei daugiašales problemas, mat kalbėtis galbūt norės net tie, kurie iki šiol į Lietuvą nekreipdavo dėmesio.
Oskaras Jusys: „Atsakomybės ir darbo bus daugiau nei garbės.“
„Atsakomybės ir darbo bus daugiau nei garbės“, – savo ruožtu tvirtina URM JT, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktorius Oskaras Jusys, 1994-2000 m. pats ambasadoriavęs JT.
Sėkmės atveju Lietuvos diplomatų laukia itin didelis krūvis, mat dirbtų mažiausia komanda. Dabar atstovybėje dirba 12 žmonių. patekus į ST jų padaugėtų greičiausia iki 15. Paprastai visam krūviui pakelti reikia bent 16 žmonių – tokio dydžio komandas turėjo Ruanda, Togas. „Žmonės dvejus metus neturės atostogų – bet kuriam klausimui spręsti posėdis gali būti sušauktas net naktį“, – įspėja Lietuvos pareigūnai.
Bet Lietuvos išlaidos vargiai gali lygintis su tokių šalių kaip Azerbaidžanas ar Australija investicijomis (atitinkamai 25 mln. dolerių ir 20 mln. dolerių). Pagrindinės sąnaudos esą bus žmogiškieji ištekliai.
Lietuva būtų pirmoji iš Baltijos šalių
Lietuva siekia ST pakeisti Rytų Europai atstovaujantį Azerbaidžaną. Šiemet taip pat baigiasi Maroko, Pakistano, Gvatemalos ir Togo kadencija. Toliau ST priklausys Liuksemburgas, Australija, Pietų Korėja, Argentina ir Ruanda.
Mūsų šalis dar niekada nepriklausė ST. Sėkmės atveju ji būtų pirmoji iš Baltijos šalių, patekusi į šią JT struktūrą. Siekį tapti nenuolatine ST nare mūsų šalis pirmą kartą pareiškė dar 1996-aisiais. 2001 m. dėl stojimo į ES buvo nuspręsta kandidatavimą atidėti.
 |
| Jungtinių Tautų automobiliai Sirijoje |
ST yra nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių JT padalinių. Ji atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, draugiškų santykių plėtojimą, pagarbos žmogaus teisėms skatinimą.
Pirmas ST susirinkimas įvyko 1946 m. Londone. Nuo to laiko ST, keletą kartų pakeitusi posėdžių vietas, o dabar posėdžiaujanti JT būstinėje Niujorke, dirba be pertraukų ir, reikalui esant, renkasi bet kada. ST pirmininkauja viena iš narių, jos keičiasi kas mėnesį pagal lotynišką abėcėlę.
Nuolatinėmis ST narėmis buvo pripažintos valstybės, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turinčios galingiausias ginkluotąsias pajėgas, kartu karinėms reikmėms skiriančios apie 60 proc. visų pasaulio karinių išlaidų.
Daugiausia kartų – po 20 – į nenuolatinius ST narius buvo išrinktos Japonija ir Brazilija, 17 kartų – Indija, po 14 kartų – Kolumbija ir Pakistanas.
