„Aš pasakyčiau taip, kad tai gali būti suprasta kaip spaudimas. Aš nesijaučiu spaudžiamas, nežinau, kuo mane galėtų spausti, aš esu universiteto dėstytojas, o čia yra laikina tarnyba visuomenei. Daugelyje šalių, kaip ir pas mus, veikia visuomeniniai reguliuotojai, bet tie, kuriuos reguliuoja, visada nori, kad reguliuotų mažiau. Tai yra natūrali ir suprantama įtampa, tiesiog ji turi vykti civilizuotais būdais“, – portalui delfi.lt sakė P.Subačius.
Trečiadienį RTK nagrinėjo transliuotojų kreipimąsi, šis klausimas buvo svarstomas ir Seimo Audito komitete.
„Mes veikiame kontekste, kai esame nuobaudas skirianti organizacija. Niekada tie, kurie yra nubausti, tomis nuobaudomis nesidžiaugia“, – teigė P.Subačius.
Pašnekovas mano, kad šis atvejis bus paskata Seimui apsispręsti dėl komisijos juridinio statuso. Šiuo metu RTK įregistruota kaip biudžetinė organizacija, nors įstatyme jos statusas nėra taip apibrėžtas ir ji yra finansuojama privačių transliuotojų lėšomis.
RTK trečiadienį taip pat sudarė revizijos grupę, kurioje be komisijos narių bus ir Kultūros ministerijos darbuotojų. Ši grupė išanalizuos komisijos veiklą.
Trečiadienio RTK posėdyje transliuotojams atstovavęs lobistas Andrius Romanovskis tvirtino, kad transliuotojai kelia klausimą tik dėl RTK finansų.
„Mes turime tam tikrų abejonių, kai bus išsklaidytos abejonės, bus išspręsti dalykai. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad transliuotojai yra už nepriklausomą reguliatorių, kuris veikia skaidriai, nes jis vertina ir transliuotojų veiklą“, – teigė lobistas.
A.Romanovskis pabrėžė, kad kreipimosi nereikėtų sieti su jokiais dėl konkrečių televizijų RTK priimtais sprendimais.
Didieji Lietuvos komerciniai radijo ir televizijos kanalai praėjusią savaitę apkaltino RTK neskaidria veikla. Kreipimąsi pasirašė televizijų BTV, LNK, TV3, TV1, TV6, „Liuks TV“, „Info TV“ ir radijo stočių M-1, M-1 +, „Radiocentras“, „Lietus“, „Pūkas“, Žinių radijas vadovai.
