„Rosatom" siūlė Lietuvai priimtinomis sąlygomis prisijungti prie Baltijos AE projekto. Rusija nereikalauja, kad Lietuva taptų būtinai 49 proc. dalininke.
Lietuva gali pasirinkti tokią dalį, kokią gali sau leisti, įvertindama finansines galimybes, elektros energijos poreikio ir kitus faktorius", – interviu Rusijos portalui oilru.com sakė D.Baranovas.
„Tai būtų patraukliausias Lietuvai pasirinkimas, ir belieka tikėtis, kad naujoji, labiau pragmatiška Lietuvos valdžia jį ir rinksis", – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuva turi ir kitą pasirinkimą – iškart susitarti su Rusija dėl elektros energijos pirkimo iš būsimos branduolinės jėgainės Kaliningrado srityje.
„Pareiškimas, kad Lietuva atsisako VAE projekto, sustiprina Baltijos AE projektą, nuo pat pradžių orientuotą ne tik į anklavo vartotojus, bet ir į eksportą", – sakė Rusijos ekspertas.
„Lietuvai per ilgą laiką taip ir nepavyko išspręsti VAE projekto finansavimo klausimo, nes valstybės iždas yra per mažas, o paskolos siūlytos ne pačiomis patraukliausiomis sąlygomis – palūkanos gana didelės, terminai – ilgi", – pareikė D.Baranovas.
Jo manymu, Lietuvos gyventojai referendume išreiškė nepritarimą VAE projektui „dėl jo neskaidrumo ir nepriimtinų įgyvendinimo sąlygų".
Realiausias kandidatas į Lietuvos premjerus Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę pareiškė, kad konservatorių pradėtas VAE projektas, kurio referendume nepalaikė šalies gyventojai, nebus įgyvendinamas.
Drauge A.Butkevičius pridūrė: „Mes nesame prieš atominę energetiką".
Baltijos AE projektas pradėtas įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje.
Branduolinę jėgainę netoli Lietuvos sudarytų du energetiniai blokai, kurių kiekvieno galia – 1150 megavatų. Pirmasis blokas turėtų pradėti veikti 2016-2017 metais, antrasis – 2018-aisiais.
