Vilniuje vidutinė oro temperatūra šį sausį siekė -10,4 laipsnio, gruodžio temperatūra buvo -2,9 laipsnio. 2009 metų sausį vidutinė oro temperatūra buvo -4 laipsniai, teigiama pranešime spaudai.
„Kol kas turime tik Vilniaus šilumos suvartojimo duomenis, tačiau iš jų galima spręsti apie situaciją visoje šalyje. Sausis Lietuvoje buvo šaltas, todėl šilumos energijos suvartojimas augo visuose miestuose ir gyvenvietėse“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Labiausiai šilumos energija buvo švaistoma senuose ir prastai apšiltintuose Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojams teko plačiausiai atverti pinigines. „Sausio mėnesio duomenys iškalbingi – taupiausio ir labiausiai energiją švaisčiusio sostinės daugiabučio gyventojų išlaidos šilumai skyrėsi net 5–6 kartus“, – sakė V.Stasiūnas.
Sausį efektyviausiai šilumą Vilniuje vartojo Sviliškių g. 4-asis daugiabutis. Jo gyventojų išlaidos 60 kv.m ploto buto šildymui vidutiniškai siekė vos 147 litus. Nuo šio namo nedaug atsiliko renovuotas Vilniaus miesto daugiabutis, esantis Žirmūnų gatvėje. Šio namo gyventojams tokio paties ploto buto šildymas sausį vidutiniškai kainavo apie 186 litus.
Daugiausia už 60 kv.m ploto buto šildymą sausio mėnesį mokėjo neefektyviai šilumą vartojančio V.Grybo g. 24-ojo namo gyventojai. Jiems šildymo paslaugos už 60 kv.m ploto buto šildymui vidutiniškai kainavo net 827 litus.
„Net kelis kartus sumažinti išlaidas šildymui padeda daugiabučių namų renovacija. Tuo praktiškai įsitikina gyventojai, jau suskubę apšiltinti daugiabučius“, – sakė V.Stasiūnas.
Pastaraisiais mėnesiais šilumos kainos Lietuvoje augo dėl brangstančių gamtinių dujų, importuojamų iš Rusijos. „Statistika rodo, kad šilumos kainos neaugo tuose miestuose, kuriuose pagrindinis kuras – vietinis biokuras, pigesnis už gamtines dujas. Pavyzdžiui, biokurą vartojančioje Kelmėje šiluma per pastaruosius 4 mėnesius atpigo 9 procentais“, – teigė V.Stasiūnas.
Tuo tarpu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo brangstančių dujų, šiluma 2009-ųjų lapkričio – šių metų vasario mėnesiais vidutiniškai brango 11 procentų. „Lieka apgailestauti, kad Lietuvoje biokuro naudojimo plėtra, kuri leistų stabilizuoti šilumos kainas, nėra skatinama“, – sakė V.Stasiūnas.
LŠTA duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. – šalies daugiabučių yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – itin aukšti.
