Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šaltas dušas: kodėl didmiesčių gyventojams kasmet tenka iškęsti kelias dienas be karšto vandens?

Šią savaitę poilsiautojų Druskininkuose laukė šaltas dušas
123rf.com / Šaltas dušas
Šaltinis: 15min
2
A A

Egzistuoja posakis: „Gyvenime gali būti tikras tik dėl dviejų dalykų – mirties ir mokesčių.“ Daugelis didžiųjų miestų gyventojų prie šių dviejų dalykų turbūt pridėtų ir trečiąjį – karšto vandens išjungimą. Dažnas miestietis žino nemalonų jausmą, kai karštas vanduo kelioms dienoms dingsta ir tenka sukandus dantis lįsti po šaltu dušu, kaitinti vandenį arbatiniuose ar ieškoti geranoriškų draugų.

Kodėl taip yra? Kas lemia, kad kasmet keletą dienų tenka gyventi be karšto vandens? Kas vyksta, kol jo nėra, ir nuo ko priklauso jo įjungimo laikas?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako portalas 15min. Tekstas paruoštas remiantis „Vilniaus šilumos tinklų“ Perdavimo tinklo direktoriaus Algimanto Sadausko atsakymais į 15min parengtus klausimus, tačiau situacija panaši yra visuose Lietuvos miestuose.

Kas vyksta, kol būna atjungtas karštas vanduo?

Atjungus karštą vandenį, centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekėjai – šilumos ūkio valdytojai – vykdo suplanuotus šilumos trasų remonto darbus, taip pat tikrina šilumos trasų vamzdyno būklę ir ieško silpnų vietų. Taip siekiama išvengti galimų avarijų ir užtikrinti šildymo tiekimą viso būsimo sezono metu.

Šilumos trasų vamzdyno būklė tikrinama atliekant hidraulinį bandymą. Šį bandymą atlikti reikia kasmet, nes tai patikimiausias būdas aptikti defektus, kurie galėtų sukelti rimtų problemų žiemos sezonu.

Vilniuje šilumos tinklų priežiūra užsiima „Vilniaus šilumos tinklai“, kituose miestuose – už šilumos ūkį atsakingos šių miestų bendrovės.

Skaitytojo Tomo nuotr./Šilumos trasos avarija
Skaitytojo Tomo nuotr./Šilumos trasos avarija

Tai kas vis dėlto nutiktų, jei vamzdynai nebūtų tikrinami?

Jei šilumos trasų vamzdynai nebūtų kasmet tikrinami, šalinami jų defektai ir vykdomas remontas, vasarą greičiausiai nenutiktų nieko. Tačiau žiemą, didinant tinklo vandens temperatūrą, atsirastų rizika nesandarumams vamzdžiuose ir prasidėtų šilumos (tiksliau – tinklo vandens) „nutekėjimas“. Tuomet tinkamos kokybės paslauga nepasiektų vartotojų.

Be to, bent vienus metus nepatikrinus vamzdyno smarkiai išaugtų avarinių situacijų žiemą rizika. Ištikus avarinei situacijai, šilumos tiekimą tektų visiškai nutraukti, o tai sukeltų daug didesnių nepatogumų negu karšto vandens nebuvimas vasarą. 2006 m. sausį su tokia bėda susidūrė Telšiai: įvykus šilumos tinklų avarijai, per 10 tūkst. Telšių gyventojų turėjo kelias dienas praleisti nešildomuose butuose.

Hidrauliniai bandymai atliekami daugelyje Europos šalių, turinčių centralizuotas tiekiamos šilumos sistemas: skiriasi tik jų reguliarumas bei trukmė. Šalyse, kuriose šilumos trasos yra naujesnės arba dažniau renovuojamos, jų būklė yra geresnė ir defektų pasitaiko mažiau.

Kas vyksta vamzdyne, atliekant hidraulinį bandymą?

Atliekant hidraulinį bandymą, vamzdynas, prieš tai nuo jo atjungus šilumos punktus ir šildymo sistemas, yra užpildomas vandeniu. Tada vandens slėgis yra trumpam pakeliamas iki bandomojo slėgio, aukštesnio negu įprastos vamzdyno eksploatacijos metu: remiantis teisės aktais, šis slėgis turi būti 1,25 karto aukštesnis negu eksploatacinis slėgis.

Bandomasis slėgis vamzdyne palaikomas 5 minutes, paskui sumažinamas iki eksploatacinio slėgio. Tada vamzdynas kruopščiai apžiūrimas. Bandymo rezultatai yra vertinami kaip patenkinami, jei bandymo metu slėgis nesumažėjo, nepastebėta įtrūkimų, vandens tekėjimo per vamzdžių sieneles ar armatūrą.

123rf.com nuotr./Šildymas
123rf.com nuotr./Šildymas

Jei hidraulinio bandymo metu nustatomas slėgio kritimas kurioje nors vamzdyno vietoje, tai leidžia suprasti, kad toje vietoje yra defektas. Tuomet baigus bandymą defektas yra šalinamas. Vienas hidraulinis bandymas užtrunka apie 30 minučių.

Jei bandymas užtrunka apie 30 minučių, kodėl karšto vandens nebūna ilgesnį laiką?

Prieš atliekant patį bandymą, reikalingas techninis pasiruošimas: turi būti patikimai atjungti pastatuose esantys šilumos punktai ir šilumos tinklai, šilumos temperatūra vamzdyne turi būti sumažinta iki 60 laipsnių.

Jei hidraulinių bandymų metu naujų defektų nenustatoma, karštas vanduo gali būti įjungiamas iš karto. Bet jei nustatomi iki tol nepastebėti trasų defektai, karšto vandens įjungimas taip pat užtrunka, nes reikia pašalinti gedimus. Defektų šalinimo laikas priklauso nuo jų sudėtingumo ir kiekio.

Įprastai defektų šalinimas ir remontas trunka 2–3 paras, tik labai retais atvejais 4–5 paras. Bet net ir atlikus hidraulinį bandymą, defektų šalinimą bei suplanuotus remonto darbus, karštas vanduo gyventojams pradedamas tiekti tik šilumos tinklo prižiūrėtojui pastato šilumos tinkle įjungus atitinkamus įrenginius. Tai gali užtrukti dar šiek tiek laiko.

Iš viso vieno hidraulinio bandymo ir defektų šalinimo trukmė vidutiniškai siekia apie 70 valandų.

Kas ir kada privalo informuoti gyventojus apie tai, kad jiems bus išjungtas karštas vanduo?

Gyventojus apie laikiną karšto vandens išjungimą informuoti privalo daugiabučių namų šilumos punktų prižiūrėtojai. Tai padaryti jie privalo ne vėliau kaip prieš 3 paras.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Daugiabutis Varnių gatvėje
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Daugiabutis Varnių gatvėje

Daugiabučių namų šilumos punktų prižiūrėtojai yra informuojami iš anksto. Jie taip pat privalo sudaryti sąlygas vandens ir šilumos tiekėjams atlikti darbus.

Karšto vandens išjungimo grafikus Vilniuje taip pat galima rasti „Vilniaus šilumos tinklų“ internetiniame puslapyje: http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/karsto-vandens-isjungimai/102.

Kodėl karštas vanduo dažnai būna atjungiamas gegužės ar birželio mėnesį, kai lauke dar palyginti šalta?

Šilumos tinklų hidraulinius bandymus ir remonto darbus galima atlikti tik pasibaigus šildymo sezonui, kai sustabdomas centralizuotas šildymas. Juos užbaigti būtina iki kito šildymo sezono pradžios. Nors dalis remonto darbų būna numatomi iš anksto, dalis trasų, kurias reikia remontuoti, paaiškėja tik hidraulinių bandymų metu.

Bendras „Vilniaus šilumos tinklų“ valdomų trasų ilgis siekia apie 700 km. Atlikti visus hidraulinius bandymus ir remonto darbus per savaitę ar mėnesį techniškai yra beveik neįmanoma: reikėtų labai daug darbuotojų, be to, tokiu atveju be karšto vandens vienu metu liktų labai didelė Vilniaus gyventojų dalis. Todėl šie darbai yra pradedami iš karto pasibaigus šildymo sezonui ir paskirstomi etapais.

Kadangi šiemet šildymo sezonas užsitęsė neįprastai ilgai, ir pirmieji darbai prasidėjo vėliau negu įprastai, pasiruošimą naujam šildymo sezonui „Vilniaus šilumos tinklai“ ketina baigti iki rugsėjo vidurio.

Kokia apskritai yra Vilniaus šilumos tinklų trasų būklė? Kada jos įrengtos?

Vilniaus šilumos tinklų trasų būklė yra patenkinama. 1975 m. ir seniau įrengti tinklai sudaro apie 24 proc. visų Vilniaus šilumos tinklų, 1976–2001 m. – apie 51 proc., 2002–2017 m. – apie 25 proc.

Kasmet Vilniuje renovuojama apie 4 kilometrus trasų – vamzdynai pakeičiami naujais. Tai, kurie tinklai bus renovuojami, pasirenkama atsižvelgiant į trasų nusidėvėjimą, defektų kiekį, kitus kriterijus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min