Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 23d. 07:00

Santaros klinikų gydytojas V.Pečeliūnas dėl COVID-19 grėsmės pataria ligoninėms ruoštis juodžiausiam scenarijui

Valdas Pečeliūnas
J.Kunigiškytės nuotr. / Valdas Pečeliūnas

Gydymo įstaigos turi būti pasiruošusios juodžiausiam scenarijui, o tik tada tikėtis, kad jo neprireiks. Taip apie į blogąją pusę krypstančią situaciją, kai kasdien fiksuojama vis daugiau užsikrėtimų COVID-19 atvejų, kalbėjo gydytojas hematologas, Santaros klinikų gydytojų profsąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

424 – tai naujausias nustatytų užsikrėtimų COVID-19 per vieną parą rekordas, paskelbtas ketvirtadienį. Gydymo įstaigos įspėja, kad laisvų lovų pacientams turi vis mažiau.

Mažiau nerimo, bet blogiausio tikimasi

Situacija yra gana sudėtinga, įsitikinęs ir gydytojas V.Pečeliūnas: „Mes jau turime patirties su pacientų skaičiumi, kuris buvo pavasarį, tarkim, tris kartus didesnis, keturis kartus. Su tuo nebūtų didelių problemų – infrastruktūra yra pakankama. Bet žiūrint į pastarųjų dienų skaičius, galime tikėtis gerokai didesnio pacientų skaičiaus. Galiu pasakyti, Lietuvos sveikatos apsaugos sistema neturėjo niekada tokių krūvių ir tam nėra infrastruktūra pritaikyta.

Mes galvojame apie tokią situaciją, svarstome pačius juodžiausius scenarijus, nes kitaip nepasiruoši, tikimės paties blogiausio. Bet kokiu atveju bus sunku. Net ir pavasarinė situacija buvo sunki. Ko dabar yra mažiau? Mažiau nerimo, daugiau žinojimo, gerokai daugiau žinojimo, bet jeigu skaičiai augs taip, kaip auga dabar, ir pacientų skaičius išaugs dešimt kartų nuo dabartinio, bus sunku.“

Svarstome juodžiausius scenarijus, nes kitaip nepasiruoši, tikimės paties blogiausio. Bet kokiu atveju bus sunku.

Taip Santaros klinikų gydytojas hematologas kalbėjo konferencijoje „Akistata su Covid-19: ar tapome stipresni?“ Anot V.Pečeliūno, kaip didžiausią problemą jis įvardintų kitų paslaugų tiekimą, kuris vasarą buvo iš esmės visiškai atnaujintas.

Rekomenduoja atrinkti paslaugas

„Jeigu skaičiai didės, neabejotinai, deja, reikės kitų ligų gydymą šiek tiek riboti, nes reikės gydyti COVID-19 užsikrėtusius pacientus. Pats didžiausias uždavinys dabar yra atrinkti tas paslaugas, kurių tiekimą apribojus žmonės nenukentėtų. Ir užtikrinti 100 proc. tiekimą paslaugų, kurių atidėjimas, neteikimas gali pakenkti žmonėms. Tai didžiausias iššūkis sveikatos priežiūros sistemai“, – įsitikinęs V.Pečeliūnas.

Jo manymu, vien iš baimės planinių paslaugų tiekimo nė viena įstaiga stabdyti neturėtų: „Mes turime pasiruošti, numatyti scenarijus. Ir kas yra svarbiausia, jeigu jau kažko negalime teikti, užsipildo ligoninių lovos, nebelieka fiziškai lovų reanimacijoje, turime įvertinti, kokią tai gali sukelti žalą žmonėms, nesergantiems COVID-19. Yra tam tikrų paslaugų, ne taip jau mažai, kur galima saugiai atidėti. Pačiam žmogui gal saugiau būtų nevykti į gydymo įstaigą, nerizikuoti užsikrėsti, o likti namuose. Svarbiausia atrinkti šitas paslaugas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Santaros klinikos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Santaros klinikos

Dar labai svarbu atrinkti atskirai paslaugas ir pasidėti šauktuką, kad tam tikrų paslaugų teikimas būtų išsaugotas maksimalia apimtimi. Tai tos paslaugos, kurių atidėjimas gali baigtis žmogui labai blogai. Šituos dalykus reikia planuoti, aš manau, kad mes turėjome pakankamai laiko pasiruošti.“

Gydytojų sprendimas

Kas turėtų prisiimti atsakomybę ir tokias paslaugas atrinkti? Anot V.Pečeliūno, konkrečioje ligoninėje dirbantys konkretūs gydytojai. Jo teigimu, gydymo įstaigos turėtų turėti daugiau savarankiškumo, kaip yra Vokietijoje, kur tokios įstaigos turi gana didelę autonomiją ir geba priimti sprendimus vietoje ir labiausiai pagrįstus.

Labai svarbu, kad tam tikrų paslaugų teikimas būtų išsaugotas maksimalia apimtimi. Tai tos paslaugos, kurių atidėjimas gali baigtis žmogui labai blogai.

Jis paminėjo, kad informaciją apie gydymo metodus, būdus keičiasi labai greitai, todėl esą nutinka, kad sveikatos apsaugos srities sprendimus priimantys politikai naujausių žinių neturi, nuo to priklauso ir sprendimai.

„Vietoje dirbdami gydytojai tiesiog gali geriausiai įvertinti vienų ar kitų paslaugų atidėjimo riziką pacientams. Reikėtų pasitikėti gydytojais, reikėtų jų klausti ir duoti tam tikrą laisvę priimti sprendimus įstaigoms, kurias paslaugas jos būtinai teikia, kurias galima ir atidėti“, – įsitikinęs V.Pečeliūnas.

Tą patį jis kartojo ir dėl pacientų lankymo ribojimų – esą atskiri skyriai turėtų laisvės priimti sprendimą leisti lankyti ligonius, jeigu sunkiai sergantis pacientas guli vienutėje, yra sąlygos užtikrinti, kad artimieji laikysis saugumo reikalavimų ir t.t. Nes neretai ir draudimas lankyti turi neigiamą poveikį gydymo rezultatams.

Šiuo metu, anot Santaros klinikų gydytojo, žmonėms tegalima patarti vieną dalykų – būti pilietiškiems ir laikytis taisyklių. O gydymo įstaigoms svarstyti juodžiausius scenarijus ir jiems ruoštis. „Jeigu jų nebus, viskas gerai, valio, mes laimėjom. Bet nepasiruošti būtų didelė klaida“, – teigė V.Pečeliūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min