Praėjusių metų gruodį šiluma kauniečiams brango 67 proc. Skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia šilumos suvartojančių Kauno daugiabučių namų ir gaunamų sąskaitų vasarį kai kuriuose namuose skiriasi net iki 6,6 karto, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
„Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių mokesčio už šildymą didėjimą – prasta pastatų, jų šildymo sistemų, šilumos punktų kokybė“, – teigė bendrovės „Kauno energija“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas.
Namo vidaus sistemų priežiūra – ne šilumos tiekėjo, o šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojų prievolė. Tačiau dažnai šilumos tiekėjams tenka išklausyti itin daug ne tuo adresu išsakomų priekaištų. „Kauno energija“ užtikrina nenutrūkstamą šilumos energijos tiekimą tik iki vartotojo namo.
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių mokesčio už šildymą didėjimą, – prasta pastatų, jų šildymo sistemų, šilumos punktų kokybė, – teigė bendrovės „Kauno energija“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas.
B.Stulpino teigimu, rekordinį šiųmečių sąskaitų už šildymą dydį lėmė net keletas vartotojams nepalankių veiksnių: padidėjusi šilumos kaina, šalti orai ir pastatų bei jų šildymo sistemų kokybės problemos. Štai dėl šilumos paskirstymo pastatuose ir kyla daugiausia nesusipratimų: šias problemas pirmiausia turi spręsti namų prižiūrėtojai su namo butų savininkais.
Kauno šilumos tiekėjai vėl ragina gyventojus daugiau dėmesio ir lėšų skirti savo namui, jo šilumos sistemai atnaujinti ir prižiūrėti, tačiau daugiabučių namų gyventojai lieka pasyvūs.
Pažvelgus į Sąjungos aikštės 10-ojo namo termovizijos nuotraukas matyti visos vietos, pro kurias namas netenka šilumos: plonos sienos, neužsandarinti rūsio langai, netvarkingos ir nesandarios laiptinių durys, kiauri laiptinių langai. Todėl šio pastato gyventojai už šildymą vasarį vėl mokės net po 15,03 lito už kvadratinį metrą.
„Kauno energijoje“ įdiegta viena moderniausių Lietuvoje mokesčių skaičiavimo ir sąskaitų paruošimo sistemų. Pernai „Kauno energija“ miesto gyventojams išsiuntė daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. sąskaitų, o raštiškų pasiteiravimų ir užklausų dėl jų buvo gauta tik 0,36 proc. – perpus mažiau nei 2006–2007 metais.
