Gruodžio pradžioje gavę šildymo sąskaitas už nepilną lapkričio mėnesį, kai dar vyravo šiltesnis oras ir patalpos nebuvo stipriai šildomos, nuo liepos kone trečdaliu padidėjusios šilumos kainos gyventojai dar nepajuto. Tačiau sausį ant sąskaitos lapo pasirodę skaičiai buvo jau gerokai ūgtelėję. Daugelį dar labiau sunerimti privertė tai, kad trečdaliu padidinta šildymo kaina – dar ne pabaiga. Nuo vasario klaipėdiečiai už šildymą mokės dar penktadaliu brangiau.
Lūžų gatvėje gyvenanti klaipėdietė Adelė pasakojo, kad lyginant su praėjusiais metais, šįmet už buto šildymą jai teks mokėti daugiau kaip 100 Lt daugiau. „Gavome sąskaitą už gruodžio mėnesį. Vieno kvadratinio metro šildymas įkainotas 5,12 Lt. Mūsų butas didelis - 88 kv. m, tad šildymas atsieis 453 Lt. Praėjusią žiemą buvo kur kas mažiau – didžiausia sąskaita siekė 320 Lt. Šildymo pabrangimas itin pasijuto, o ir šildoma pernelyg stipriai - namie vaikštau vilkėdama drabužius trumpomis rankovėmis, tenka atidaryti buto balkonus“, – pasakojo Adelė.
Panevėžio gatvėje gyvenanti Rima už dviejų kambarių buto šildymą praėjusią žiemą teigė mokėjusi 130-150 Lt, o šių metų sausio pradžioje ją pasiekė 240 Lt dydžio sąskaita. Gretimame name gyvenanti Rasa už vieno kambario butą pernai teigė mokėjusi vos 90 Lt, tad sąskaita už gruodį privertė aiktelėti – šildymas atsieis 170 Lt.
Didesnės sąskaitos nemaloniai nustebino ir įvairių įstaigų vadovus. „Už neseniai pasibaigusį gruodį šildymo sąskaita siekia 12 830 Lt, pernai mokėjome 11 tūkst. Lt. Pasijuto pabrangimas, bet tai dar ne pabaiga, nes brangsta ir elektra. Paprastai darželio šildymas atsieina 8-12 tūkst. Lt per mėnesį. Visas šildymo sezonas kainuoja per 100 tūkst., nes darželiuose šildymas pradedamas anksčiau. Šiemet skųstis negalime, nes vasarą buvo apšiltintos 4-ios galinės įstaigos sienos, tad pašiltėjo kelios grupės ir patalpose šilčiau. Tačiau šilumos vis vien trūksta. Įstaigai jau 31 metai, langai nesandarūs seni, mediniai“, – vardijo darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė.
Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga teigė, kad šildymo sąskaitos verčia sunerimti. „Mūsų ligoninės šildymas paprastai per mėnesį kainuodavo 50 tūkst. Lt, nes tai didelė įstaiga. Tačiau išaugus kainai sąskaita padidėjo ne tūkstančiu ir ne dviem, o tiesiog dešimtimis tūkstančių. Pastatas yra šiltas, pakeisti langai. Ligoninių vadovų sąjunga kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų ieškoma kažkokių sprendimų“, – kalbėjo J.Sąlyga.
Skundų nepadaugėjo
Bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovai teigė, kad Klientų aptarnavimo centras nėra apkrautas sąskaitų išgąsdintų gyventojų skundais. „Skambučių kiekis išliko tas pats, dėl padidėjusių šilumos kainų jų sulaukėme vos vienu kitu daugiau. Turėjome atvejį, kai Karoso gatvėje trūko trasa ir nutekėjo šiluma, tad šiems gyventojams bus perskaičiuota šildymo kaina, už nuostolius jie neturės mokėti. Daugiau skambučių tikimės kovo pabaigoje, kai gyventojai gaus dar padidėjusias sąskaitas už vasarį. Kita vertus, sakoma, kad jau paukščiai grįžta, tad žiema nebeturėtų užtrukti, be to, vasarį paprastai speigų nebūna, tad nereikės taip stipriai šildyti“, – sakė bendrovės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo grupės vadovas Gediminas Kirlys.
Daugiau skundų nesulaukė ir Klaipėdos savivaldybė. „Šokas bus kai ateis sąskaitos už kitą mėnesį. Dabar galiojanti šilumos kaina yra 20,57 ct už kilovatvalandę, o nuo vasario bus 25,23 ct už kilovatvalandę be PVM, tad šiluma pabrangs dar 22 proc.“, – sakė Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis. Jis teigė ir pats pajutęs, kad sąskaita už šildymą yra didesnė.
Šildymas gali ir pigti
Pasak Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, jei Rusija laikysis žodžio piginti dujas, šildymas rudenį gali ir atpigti. „Šildymo kaina buvo atsilikusi nuo realijų – kai dujos brango, pagal kainų metodiką tuo metu nebuvo galima kelti kainos. Tačiau po paskutinio pabrangimo, kuris bus nuo vasario, tunelio gale yra šviesa. Šitame pabrangime yra kompensavimas už tą laikotarpį, kai žmonės mokėjo mažiau, o dujos buvo brangesnės. Bendrovė „Klaipėdos energija“ ėmė paskolą, sukaupė apie 30 mln. Lt sąnaudų, dotavo žmones. Dabar klaipėdiečiai turi sugrąžinti tuos pinigus. Dar trūksta 2 ct padidinimo ir nuostolis būtų padengiamas, bet Vladimiras Putinas pasakė, kad dujos pigs, tad gali būti, kad kaina net galėtų sumažėti“, – paaiškino vicemerė.
Skolos nedidelės
Bendrovei „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiai ir bendrovės yra įsiskolinę 5 mln. Lt. „Žmonės yra skolingi 4,5 mln. Lt, bendrovės, įstaigos už šilumos energiją ir vandens pašildymą skolingos apie 400 tūkst. Lt. Tai tikrai nėra didelės skolos. Tiesa, jos nežymiai paaugo lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė bendrovės „Klaipėdos energija“ Skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė. Kauno gyventojai už šilumos energiją yra įsiskolinę 26 mln. Lt.
