Bene didžiausias pernai įvykęs pokytis beveik dešimtmetį gyvuojančioje Lietuvos saugios laivybos administracijoje buvo liepą įvykęs įstaigos susijungimas su Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija. Taip išsiplėtė įstaigos funkcijos ir buvo optimizuotas darbas. Gegužę bus galutinai patvirtinta organizacijos struktūra ir taip įtvirtintas susijungimas. „Pasigirti rekordai negalime, tačiau džiaugiamės, jog Lietuva išliko „baltajame“ uostų sąraše“, – kalbėdamas apie saugios laivybos lygį sakė MSA direktorius Evaldas Zacharevičius.
Pernai įstaigos veiklą auditavo EMSA (Europos Saugios laivybos administracija) dviem aspektais: dėl jūrininkų diplomavimo sistemos ir dėl laivų eismo stebėsenos sistemos. Pasak E.Zacharevičiaus, veikla įvertinta gan neblogai pareiškus kelias pastabas. Po audito Susisiekimo ministerija pavedė sukurti Nacionalinę laivų eismo stebėsenos sistemą. Jei bus pritarta jos projektui, per du metus, t.y. iki 2012–ųjų projektas bus įgyvendintas ir tam bus skirta apie 3 mln. litų. Šios nacionalinės sistemos tikslas – užtikrinti bendrą laivų saugios laivybos stebėseną bendradarbiaujant kartu karinėmis pajėgomis, pakrančių apsaugos tarnyba bei uosto direkcija.
Pažangesnė DPS sistema
Praėjusiais metais buvo įgyvendintas projektas ir įrengta patobulinta radijo ir palydovų sistema, perduodanti signalą laivams. Pasak MSA Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vadovo Viktoro Liulio, geriausias signalas gaunamas 400 kilometrų spinduliu. Ši nauja sistema pakeitė iki šiol naudotą mažesnio galingumo anteną, perduodančią signalą daugiausia už 150 kilometrų. Naujoji sistema buvo reikalinga tiksliems gylio rodikliams gauti atliekant hidrografinius tyrimus.
V.Liulio teigimu, nuo šiol bus galima labai tiksliai nustatyti ir laivo buvimo vietą. Šis statinys įrengtas šalia Klaipėdos švyturio ir laukia Valstybinės statybos komisijos vizito, tačiau naujoji antena eksploatuojama jau nuo lapkričio. Per praėjusius metus pamatuota 172 kvadratiniai kilometrai Baltijos jūros vandenų. Tai yra apie 10 procentų bendrojo laivybos kelio, kurį sudaro 1582 kilometrai. Pagal esamas galimybes MSA įsipareigojo Susisiekimo ministerijai išmatuoti 160 kvadratinių kilometrų kasmet.
Augs jūrininkų skaičius
Dar viena naujovė, šiemet aktuali jūrininkams – imta išduoti naujo pavyzdžio jūrinius dokumentus. Parengiamieji darbai vyko beveik penkerius metus. 2005 m. buvo pakeistos jūrininkų diplomavimo taisyklės, o pirmieji naujo pavyzdžio jūriniai dokumentai pradėti išduoti nuo 2008 m. lapkričio. Pernai rugsėjį imta išduodami likusius naujus 7 rūšių jūrinius dokumentus. Esą dėl šios priežasties šiemet gali išaugti jūrininkų skaičius ir pasiekti 2006–ųjų lygį, kai buvo įregistruota daugiau nei 11 tūkst. jūrininkų. Tais metais taip pat vyko jūrinių dokumentų keitimas. Per praėjusius metus išduota 7214 jūrinių dokumentų, tarp jų ir studentams. Tai reiškia, jog Lietuvoje yra apie 7 tūkstančiai aktyvių jūrininkų, dirbančių jūroje ar pasirengusių pradėti dirbti. Lietuvoje yra apytikriai 2,5 tūkst. darbo vietų jūrininkams.
