Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2022 sausio 13d. 11:27

Sausio 13-osios minėjimas: ne tik valstybės vadovus, bet ir Laisvės premijos laureatus šokiravę protestuotojai išsiskirstė

Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Ketvirtadienį 12 val. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vykstančio Sausio 13-osios minėjimo renginio, kuriame dalyvavo ir valstybės vadovai, policija laukė su nerimu. Jau nuo pat ryto buvo uždarytos aplinkinės gatvės, fiziniu barjeru aptverta dalis Seimo perimetro. Į aikštę susirinko keli šimtai protestuotojų, kurie švilpimu, riksmais ir dūdų garsais nustelbė iškilmingas Seimo pirmininkės, premjerės ir net Laisvės premijos laureatės kalbas. Prezidento kalba buvo sutikta be švilpimų. Pasibaigus Sausio 13-osios minėjimui protestuotojai tęsė mitingą, bet maždaug po pusantros valandos pradėjo skirstytis.
Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Prezidentas apie šūkaujančią minią per Sausio 13-iosios renginį: žuvusieji to nenusipelnė

17:16 Atnaujinta: 17:18

Prezidentas Gitanas Nausėda vakare pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.

„Politikai privalo būti susitaikę su bet kokia vieša reakcija į jų sprendimus, tačiau man labai gaila, kad dėmesys, skirtas pagerbti tiems, kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių, ilgų metų kalėjimuose ar tremtyje kainą, buvo nukreiptas kitiems tikslams“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo atstovas Ridas Jasiulionis.

„Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.

Apie 750 žmonių prie Seimo protestavo prieš pandemijos politiką

14:41

Pasibaigus Sausio 13-osios dienos minėjimui prie Seimo apie 750 žmonių dar maždaug pusantros valandos protestavo prieš pandemijos valdymo politiką.

Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis, vadovaujamas Raimondo Grinevičiaus.

Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad protestuojančiųjų, pasilikusių po minėjimo, buvo apie 750.

Protesto dalyviai sakė sveikinimo kalbas, kuriomis ragino trauktis šalies valdžią dėl vykdomos pandemijos politikos.

„Žmonės, kurie prieš 31-erius metus paaukojo savo gyvybes, kad mes gyventume laisvoje, nepriklausomoje valstybėje ir didžiuotumėmės, kad esame lietuviai ir Lietuvos piliečiai“, – susirinkusiesiems sakė galiūnas Žydrūnas Savickas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

„Tikrai negalėjau pagalvoti, kad po 31-erių metų mes gyvensime diktatūroje, mes gyvensime blogio imperijoje, kur norint studijuoti, dirbti reikia antikonstitucinio gyvulio paso. Tai yra gėda mūsų valdžiai, tokia valdžia turi trauktis ir kuo skubiau“, – pridūrė jis.

Protesto akcijoje dalyvavusi kaunietė Margarita teigė esanti savo šalies patriotė, bet Vyriausybės politika valdant pandemiją, anot jos, skaldo Lietuvą.

Kuo toliau, tuo dažniau Lietuvoje kils socialiniai neramumai, nes mes gyvename ant melo ir neteisingumo pamatų pastatytoje valstybėje.

„Mes nebesam laisvi ir mūsų Vyriausybė tokia nėra. Politika, kuria užsiima dėl viruso, visiškai skaldo ir priešina žmones, laužo Konstituciją. Aš labai myliu Lietuvą, jaudinuosi dėl to, kas vyksta, dėl to čia ir atvykau. Aš dalyvavau mitinguose prieš 30 metų. Dabar Lietuva yra visai kitokia ir labai dėl to gaila“, – BNS sakė istorine Lietuvos vėliava su Vyčiu apsigaubusi moteris.

Iš Kauno atvykęs Ramūnas Alaunis sakė, kad protestų vyks dar daugiau, nes šalis gyvena „ant melo ir neteisingumo pamatų“.

„Atvažiavau, kad tapčiau istorinių įvykių dalyviu, nuo čia prasideda valstybės kūrimas. Atkūrus nepriklausomybę nebuvo nei vienos dienos galvota apie tikrąją laisvę, apie valstybę, kuri bus Lietuvos žmonių, tautos žmonių. Kuo toliau, tuo dažniau Lietuvoje kils socialiniai neramumai, nes mes gyvename ant melo ir neteisingumo pamatų pastatytoje valstybėje“, – BNS sakė R.Alaunis.

Susirinkusieji, atsinešę Trispalves, Vyčio vėliavas ir kitas skandavo šūkį „Seimą lauk“, taip pat ant medžio šakos vėrė savo galimybių pasus.

Po maždaug pusantros valandos mitingas išsikvėpė, žmonės ėmė skirstytis iš Nepriklausomybės aikštės.

Prezidentas nekomentuos

13:51

Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS informavo, jog per minėjimą susiklosčiusios situacijos Prezidentūra nekomentuos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Seimo pirmininkei ir premjerei švilpimu, riksmais ir dūdų garsais kalbėti trukdę protestuotojai kalbant prezidentui Gitanui Nausėdai elgėsi ramiau.

R.Grinevičius apie švilpimą prie Seimo: matyt, tiek valstybės vadovai nusipelnė

13:49

Valstybės vadovai nusipelnė būti nušvilpti prie Seimo, tai buvo teisinga, teigia Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius. „Matyt, tiek mūsų valstybės vadovai nusipelnė“, – BNS sakė organizacijos vadovas.

Protestuotojai minėjimo metu nušvilpė Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, joms sakant kalbas.

Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Grinevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Grinevičius

Pasibaigus Laisvės gynėjų dienos minėjimui, protestuotojai tęsia mitingą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.

Anot R.Grinevičiaus, žmonės „parodė savo nuomonę“.

„Vertinu labai teisingai, nes tai buvo pirmas įvykis nuo dabartinės valdančiosios daugumos stojimo į vadovavimą – susitikimas su visuomene, pirmas susitikimas“, – teigė R.Grinevičius.

„Žmonės parodė gal ir pykčio, bet parodė savo nuomonę“, – pridūrė jis.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas teigė tuo metu, kai protestuotojai švilpė ir kėlė triukšmą, prie Nepriklausomybės aikštės nebuvęs.

„Aš pats visai nebuvau, net ne Gedimino prospekte aš dabar. Nebuvau fiziškai, negalėjau, jeigu būčiau galėjęs, būčiau švilpęs“, – tvirtino organizacijos lyderis.

Prie Seimo dirba sustiprintos policijos pajėgos.

S.Tamkevičius: „Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“

13:44

Laisvės premijos laureatas, Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius sako, kad rengti protesto akcijas prieš valdžią per Laisvės gynėjų minėjimą yra neleistina.

„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.

Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai.

Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną... Man trūksta žodžių

Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.

„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną... Man trūksta žodžių“, – sakė S.Tamkevičius.

Jis drauge su B.Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.

„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S.Tamkevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

 

Policija: pažeidimų neužfiksuota

13:40

Prie Seimo ketvirtadienį vykusiame Sausio 13-osios minėjime pažeidimų neužfiksuota, teigia policija.

Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.

„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.

Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.

Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.

Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę. 

Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.

Protestuotojai mitinguoja „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę, teigia sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

V.Landsbergis: nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis

13:25

Pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Lansbergis neslėpė nusivylimo protestuotojų veksmais.

„Tai kokie čia žmonės? Čia gi „Jedinstvo“ (organizacija, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei per Sausio įvykius, – red. past.). Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug. Mūsų anais laikais „Jedinstvo“ mitingai būdavo atskirai. Ir kai vieną kartą čia buvo, prie Seimo, buvo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų. Tegu jie rėkia ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu. Dabar buvo leista per daug arti. Ir trukdyti galų gale. Jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime. Taigi atėmė laisvę. Visi per radiją ir televiziją girdėjo, ką kalba kalbėtojai, bet, pavyzdžiui, mano laisvę atėmė. Aš negalėjau girdėti, ką kalba kalbėtojai, nors ir tarp jų sėdėjau. Tai kas nors apie tai turėtų galvoti“, – sakė pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug.

V.Landsbergis buvo paklaustas žurnalistų ir apie tai, kaip vertina Sausio 13-osios aukų artimųjų sprendimą pateikti civilinį ieškinį buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui, kuris taip ir nebuvo apkaltintas Sausio 13-osios byloje.

"Pirmiausia padės daugiau apie tai susimąstyti. Susimąstyti, kad tie klausimai turi būti svarstomi iki galo. Negali būti atidėta todėl, kad Gorbačiovas per didelis ar kur nors populiarus. Tai mūsų teisėsauga tada traukiasi ir lenda į krūmus. Tai tada ir ateina fašistai, kai teisėsauga pradeda trauktis“.

V.Čmilytė-Nielsen: atsiprašau žuvusiųjų artimųjų ir Laisvės gynėjų

13:12

„Man atrodo, kad šiandieną, tokią dieną, reikia visgi kalbėti apie atmintį, apie dėkingumą tiems žmonėms, kurie sumokėjo didžiausią kainą už tai, kad šiandieną galėtumėme džiaugtis savo laisve, savo nepriklausomybe ir kad laisvai galėtų elgtis galbūt ir tie, kurie nelabai gražiai elgiasi“, – sakė Seimo pirmininkė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Paklausta, ar jai pikta, apmaudu dėl to, V.Čmilytė-Nielsen atsakė: „Ne, man nepikta, neapmaudu. man gėda prieš tuos žuvusiųjų artimuosius, prieš nukentėjusius, prieš Laisvės gynėjus. Man prieš juos nuoširdžiai gėda, aš jų atsiprašau. Bet manau, kad tai neturėtų užtemdyti šios svarbios dienos ir labai dėkoju visiems tiems, kurie šią nuotaiką, Sausio 13-osios nuotaiką, rimtį išlaikė. Manau, kad tokie dalykai tikrai neturėtų jos nei užtemdyti, nei nubraukti“.

I.Šimonytė: jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant

13:06

Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmino, kad jai kalbant protestuotojai garsiai šaukė ir švilpė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

„Mano atrodo, kad tuo metu kai žmonės dūdavo ar skandavo, kai aš kalbėjau ar Seimo pirmininkė... Žinot, tie žmonės, kurie žuvo Sausio 13-ąją, jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant. Bet kam reikėjo demonstruoti nepagarbą kitiems kalbėtojams, Laisvės premijos laureatams, šito, tiesą sakant, aš nesuprantu. Ypač kai daugelis tų žmonių teigia esantys už tradicines vertybes. O, kaip žinia, premijos laureatais šiais metais yra Katalikų bažnyčios kronika, kas yra, man atrodo, labai brangus dalykas kiekvienam lietuviui. Jau neminint to, kad kiekvienam tikinčiajam tai yra tapatybės dalis“, – sakė premjerė.

Susirinko apie 2,5 tūkst. žmonių, skandavo „Seimą lauk“

12:55

Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad Nepriklausomybės aikštės prieigose susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių, sulaikytų asmenų kol kas nėra. Minioje yra ir nemažai žmonių, atėjusių ne protestuoti, o atiduoti pagarbą laisvės gynėjams.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.

Pasibaigus ceremonijai protestuotojų minia kelias minutes skandavo „Seimą lauk“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

 

B.Mališkaitė: kiekvienas „Kronikos“ numeris kainavo metus kalėjime arba tremtyje

12:52

Skiriant Laisvės premiją „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjams ir bendradarbiams pasiųsta žinia, kad ginti tikėjimo laisvę reiškia ginti pagrindines žmogaus teises ir siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi, savo kalboje sakė viena iš jos laureačių Bernadeta Mališkaitė.

Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje atsiimdama premiją ji teigė, kad „Kronikos“ stiprybė buvo faktai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

„O tiesos, panašiai kaip šviesos, po puodu nepavoši. Senolių išmintis sako, kad tiesoje glūdi laisvės galia, na o „melo kojos trumpos ir molinės“. Žinoma, galima žmogų ir tautas pavergti iš išorės – surakinti grandinėmis ar pančiais, bet aukos jauseną, kuri mus daro bejėgiais, prisiimame patys – iš vidaus; jos neįsileisdamas žmogus, „ir gimęs grandinėse“, gali būti laisvas. Mat laisvė ir tiesa – dovana nuo Dievo“, – tvirtino ji.

B.Mališkaitė stebuklu pavadino faktą, kad „Kronika“ pogrindyje leista 17 metų, nepaisant to, jog už kiekvieną jos numerį bendradarbiai ir leidėjai kalėjime ar tremtyje atsėdėjo po metus.

„Sunaikinti jos nepavyko ne dėl to, kad leidusieji ar bendradarbiavusieji būtų buvę išskirtinai drąsūs, bebaimiai, turintys ypatingų galių išlikti. Taip tikrai nebuvo. Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, jų kalinimo ir tremties metus sudėjus kartu, už kiekvieną išėjusį „Kronikos“ numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienerių metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka...“, – tvirtino Laisvės premijos laureatė.

Anot jos, Sausio 13-oji yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve.

„Laisvas nuo ko? Ir laisvas kam? Ir kad laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna“, – teigė B.Mališkaitė.

Seimo sprendimu 2021 metų Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms B. Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.

Šiemet sukanka 50 metų, kai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ pradėta leisti.

„Tai buvo tylios, bet galingos rezistencijos pavyzdys, paskatinęs apsispręsti ir kitus, tapęs neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusi prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. „Kronika“ buvo išvežta ir į Vakarus, kur liudijo sovietų režimo nusikaltimus“, – ketvirtadienį sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Anot jos, jokia kita Sovietų Sąjungos okupuota valstybė neturėjo tokiu mastu leidžiamo pogrindžio leidinių.

G.Šuliauskaitė, B.Mališkaitė ir vyskupas emeritas J.Boruta buvo vieni pagrindinių „Kronikos“ bendradarbių.

„Jie buvo žmonės, kurie apsisprendė rizikuoti ir savo pavyzdžiu tęsti tai, dėl ko žuvo laisvės kovotojai. Jie drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę, nepaisant to, kad patyrė KGB persekiojimus, represijas ir šantažą“, – sakė P.Kuzmickienė.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ – reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas sovietinėje Lietuvoje 1972–1989 metais. Jį leido Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Nors buvo suimtas ne vienas kronikos bendradarbis, per 17 metų sovietų KGB nesugebėjo likviduoti leidinio, informavusio pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį totalitarinės sistemos gniaužtuose.

Laisvės premija teikiama per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Premija siekia 5 tūkst. eurų.

Trukdė kalbėti ir Laisvės premijos laureatei

12:49

2021 metų Laisvės premija skirta trims pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams: 1983–1989 metų leidinio vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, šio leidinio leidėjoms ir bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Elenai Šiuliauskaitei SJE.

Kalbą sakė vienuolė Bernadeta Mališkaitė. Minia iš pradžių jos klausėsi, bet vėliau pradėjo švilpti ir baubti, kai nepatikdavo premijos laureatės mintys. Galiausiai pradėjo skanduoti: „Kas meluoja, tas ir vagia“.

Valstybės vadovai: Sausio 13-oji yra pergalės, kovos už laisvę simbolis

12:33

Savo kalbose valstybės vadovai akcentavo, kad Sausio 13-oji yra pergalės, kovos už laisvę simbolis.

Jie taip pat pabrėžė, kad kova už laisvę nėra aklas neigimas, noras maištauti ir kelti neramumus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

„Šiandien Sausio 13-oji yra gyvas ne tik mūsų skaudžios netekties, bet ir didžiausios pergalės simbolis“, – per minėjimą Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, kasmet rinkdamiesi Nepriklausomybės aikštėje, prie apgintų parlamento rūmų, „liudijame stiprybę tų, kurie metė iššūkį brutaliai okupantų jėgai ir stojo ginti jauną demokratinę valstybę“, „pagerbiame tūkstančius Tėvynės gynėjų, kurie nesitraukė net ir tamsiausiomis valandomis, sklindant žiniai apie pralietą kraują, nes puikiai žinojo, kad už jų nugarų – milijonai“, „gedime tų, kurie sudėjo savo gyvybes ar prarado sveikatą, kad mes galėtume būti laisvi“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

Valstybės vadovas apgailestavo, kad Lietuvos kaimynystėje tuo pačiu metu „džiugiai sodintas laisvės medis galiausiai nudžiūvo“ ir dabar matome, ką reiškia tironijos grįžimas.

„Todėl šiandien džiaugiuosi, kad Lietuvoje taip giliai įsišaknijusi laisvė veikti, necenzūruotas žodis ir nepriklausomybė“, – tvirtino jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad prieš 31 metus būdama paauglė „nardė“ toje pačioje aikštėje po minią, iki galo nesuprasdama tų įvykių reikšmės ir deramai neįvertindama, kiek drąsos ir pasiryžimo reikia stovėti atsukus veidą prieš buką jėgą. 

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad visais laikais tikra kova už laisvę buvo savęs aukojimas dėl kitų, o ne pastanga užsidėti nuopelnų antpečius ar egoistinis naudos siekis“, – kalbėjo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

„Tai ne aklas neigimas, noras maištauti ir kelti sumaištį, bet kova už tai, kas svarbu, už ką esi pasiryžęs prisiimti atsakomybę. Nes laisvė visada yra kūryba, o ne destrukcija“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad kasmet Laisvės gynėjų dienos kontekstas yra vis kitoks, ir jis suteikia šiai datai skirtingo skambesio.

„Praeitais metais iškilmingai pažymėjome didvyriškų ir tragiškų įvykių trisdešimtmetį. Pažymėjome gal ne taip, kaip norėjome, nes šalį kaustė pandemija ir su ja susiję apribojimai. Deja, pandemija nepasitraukė iki šiolei. Prie koronaviruso iššūkių prisidėjo naujų grėsmių ir pavojų, taip pat ir globalių. Per pastaruosius metus situacija pasaulyje netapo stabilesnė, labiau prognozuojama, mažiau rizikinga“, – teigė parlamento vadovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

„Tai suprasdami privalome išlikti budrūs ir tęsdami valstybingumo darbą neprarasti esminių orientyrų“, – pabrėžė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Lietuvos patirtis atkuriant nepriklausomybę parodė, kad  drąsus žodis, darnus veiksmas ir tvirtas motyvas gali bendraminčius sutelkti, partnerius – įkvėpti, o nedraugus – sustabdyti, tačiau tam reikia santarvės tarp savų sienų.

„Valstybę sukurti gali tik žmonės, pasijutę piliečiais. Apginti valstybę, paremtą liberalios demokratijos vertybėmis, – tik laisvų piliečių jėgoms“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Minia nušvilpė ir I.Šimonytę

12:27

Minia vėl švilpti ir baubti pradėjo ir pradėjus kalbėti premjerei Ingridai Šimonytei. Šūksnius, švilpimą, dūdų garsus pertraukdavo riksmai gėda. I.Šimonytės kalbos aikštėje beveik nesigirdėjo. Miniai pradėjus baubti už I.Šimonytės sėdėję kiti susirinkusieji atsistojo ir pradėjo ploti, tačiau minios tai nenuramino. Nepaisant to, I.Šimonytė stengėsi nereaguoti į triukšmą ir užbaigė savo kalbą.

Minia nušvilpė V.Čmilytę-Nielsen

12:18

Susirinkusi minia protestuotojų leido netrukdomai kalbą pasakyti prezidentui Gitanui Nausėdai, tačiau pranešus, kad kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, minia pratrūko šaukti, baubti, skanduoti gėda. Dėl to susirinkusiesiems aikštėje net buvo sunku išgirsti, ką kalba Seimo pirmininkė. Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas paprašė susirinkusiųjų nurimti ir gerbti žuvusiųjų atminimą: „Jeigu negerbiate susirinkusiųjų, bent jau gerbkite žuvusiųjų atminimą“. Tačiau šie raginimo nepaisė. Švilpimas ir šūksniai nutilo tik tuomet, kai susirinkusiųjų buvo paprašyta pagerbti žuvusiųjų atminimą tylos minute.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

 

Ar A.Kandrotas-Celofanas pažeidė įpareigojimus?

12:01

Nepriklausomybės aikštėje susirinkę jau keli šimtai žmonių. Minia mosuoja vėliavomis, švilpia, šūkauja. Susirinkusius protestuotojus, tarp kurių yra ir marginalų, taip pat prieštaringai vertinamas Antanas Kandrotas-Celofanas, Laurynas Ragelskis, kiti įtariamieji Seimo riaušių byloje, įaudrino Vytauto Landsbergio pasirodymas. Minia ėmė švilpti, rėkti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

A.Kandrotui-Celofanui ir kitiems įtariamiesiems Seimo riaušių byloje yra paskirti įpareigojimai nesilankyti tokiuose renginiuose. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min ketvirtadienio vidurdienį informavo, kad žaibiška pareigūnų reakcija šiuo atveju nėra tikslinga. „Viskas bus fiksuojama ir vėliau perduodama prokurorui, kuris galės įvertinti, ar paskirta kardomoji priemonė buvo pažeista, ar ne“, – teigė policijos atstovas.

A.Kandrotas-Celofanas bandė patekti į Seimą, bet nesėkmingai, nes jam nebuvo išrašytas leidimas. Tuomet A.Kandrotas-Celofanas per savo tiesioginę transliaciją „Facebook“ tikino grįžtąs į savo automobilį, nes negali dalyvauti tokiuose renginiuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Protestas prie Seimo Sausio 13-ąją

Tarp protestuotojų taip pat yra galiūnas Žydrūnas Savickas, Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Kristupas Krivickas. humoristas Artūras Orlauskas, galiūnas Vidas Blekaitis, už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis, dainininkas Romas Dambrauskas, vlogeris Kazimeras Juraitis.

Policijos postai prie įvažiavimo į Vilnių

11:59

Lietuvos šeimų sąjūdžio „Telegram“ paskyroje patalpintas vaizdo įrašas, filmuotas iš automobilio. Jame matyti, kad važiuojant iš Panevėžio į Vilnių prie sostinės yra pareigūnų postas iš kelių automobilių. Pravažiuojantieji pareigūnus vadina fašistais.

R.Grinevičius: iš Lietuvos šeimų sąjūdžio prie Seimo vyksta apie 300 žmonių

11:38

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius sako, kad iš jo organizacijos prie Seimo ketvirtadienį vyksta apie 300 žmonių.

Jis teigia negalintis pasakyti, kiek dalyvių į oficialų minėjimą bei į po jo vyksiantį protestą vyksta iš „kitų organizacijų“.

„Žmonės važiuoja į valstybinį minėjimą. Važiuoja atskiros organizacijos, aš žinau, kad iš mano organizacijos važiuoja apie 300 žmonių, o kitos manęs nedomina“, – BNS sakė R.Grinevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Grinevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Grinevičius

Po Laisvės gynėjų dienos minėjimo šalia parlamento, Nepriklausomybės aikštėje, šie žmonės, pasak organizacijos vadovo, pasislinks per kelias dešimtis metrų arčiau Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Čia vyksta ilgalaikis protestas „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.

„Mes atvažiuojame į Sausio 13-osios minėjimą, o paskui, pasibaigus minėjimui, prie palapinės, kur vyksta ilgalaikė protesto akcija ir mums išduotas leidimas, gal ten susirinks žmonės“, – teigė Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas.

Jo teigimu, daugiausia žmonių atvyksta iš Marijampolės ir Klaipėdos.

 

Seimas aptvertas, gausios policijos pajėgos

11:24

Prie Seimo esantis 15min fotografas Lukas Balandis praneša, kad aplink Seimą esančios gatvės užtvertos, jomis neįmanoma pravažiuoti. Prie Seimo budi itin gausios policijos pajėgos. Pasak fotografo, pasirengusios ne tik įprastos policijos pajėgos, bet ir riaušių malšinimo pareigūnai, karo policijos pareigūnai.

Į Nepriklausomybės aikštę jau pradeda rinktis pavieniai žmonės. Prie Lietuvos šeimų sąjūdžio palapinės jau susirinkę keli protestuotojai su vėliavomis bei prieš dabartinę šalies valdžią bei pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį nukreiptais plakatais.

 

Paskutinis atnaujinimas: 2022-01-13 11:24

Uždarytos aplinkinės gatvės

Eismas A.Tumėno gatve ribojamas nuo 7.30 val. iki 13 valandos, į ją galės patekti asmenys, dirbantys ten veikiančiose įstaigose.

Nuo 10 valandos ribojamas eismas ir Gedimino prospekte, nuo Gynėjų iki A.Goštauto gatvės bei A.Goštauto gatvėje nuo Gedimino prospekto iki degalinės „Circle K“.

Į Nepriklausomybės aikštę galima patekti iš Gedimino prospekto pusės, nuo Katedros, iš Žvėryno tilto, iš A.Goštauto gatvės, tačiau nebus galima patekti per A.Tumėno gatvę – tarp fontanų nebus laisvas praėjimas.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas 12 val. prie Seimo yra valstybinis renginys, tad patekimas į jį neribojamas. Tačiau, pasak Vilniaus policijos vado Sauliaus Gago, pareigūnai, „esant poreikiui, jei matys, kad minia labai didelė, gali priimti sprendimus riboti patekimą į Nepriklausomybės aikštę, siekiant užtikrinti saugumą“.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Ribojimai
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Ribojimai

Įspėja protestuotojus negadinti sau ir kitiems gyvenimo

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienį patikino, kad policija stebi elektroninę erdvę ir yra paruošusi konkretų priemonių planą, su „tam tikromis sugriežtintomis priemonėmis“.

„Policija dirbs sustiprintomis pajėgomis. Kiek pareigūnų, kokių pareigūnų, ką jie čia darys, tikrai neatskleisime (...) tikimės, kad mūsų pareigūnų bus tiek, kiek reikalaus situacija“, – pabrėžė R.Požėla.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Renatas Požėla
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Renatas Požėla

Anot jo, aktyvūs policijos veiksmai bus vykdomi visoje Lietuvoje, ne tik sostinėje – pareigūnai fiksuoja į Vilnių išvykstančius automobilius ir autobusus bei perduoda šią informaciją departamentui, kuris sostinės prieigose vykdo kontrolę.

„Siekiant išvengti tam tikrų grėsmių prie Vilniaus įrengti patikros punktai, kur mes pasirinktinai tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – teigė R.Požėla.

Siekiant išvengti neramumų, dalis Seimo atitverta tvoromis.

„Tiems asmenims, kurie vis tik turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šitą renginį, tai noriu pasiųsti žinutę, kad tiesiog negadinkime gyvenimo sau ir kitiems. Policija tikrai bus pasiruošusi galimiems įvairiems scenarijams“, – žinutę perdavė R.Požėla.

Protestuotojai kviesti vykti net autobusais

Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybė taip pat yra išdavusi ir leidimą tūkstančiui žmonių protestuoti prie Seimo, Susirinkimų įstatymą atitinkančiu atstumu nuo parlamento rūmų. Leidimas išduoti „Didžiojo šeimų maršo“ organizatoriams. Lietuvos šeimų sąjūdis savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad 13 val. kviečia prie protesto palapinės į tikrąjį Lietuvos žmonių Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Sausio 13-osios vidurdienį prie Seimo planuojamas iškilmingas minėjimas, kuriame ketinama įteikti Laisvės premijas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (LKBK) bendradarbiams Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, raginančių žmones rinktis prie Seimo. Vienur kviečiama tiesiog paminėti Sausio 13-ąją ir pranešama apie autobusus, kurie veš į renginį iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir kitų miestų.

Renginyje raginama protestuoti prieš valdžią, pandemijos valdymo priemones bei „vėl apginti Lietuvą“.

Tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose atsirado ir šiems protestams nepritariančiųjų, kurie ragina bendraminčius rinktis ir atsinešti valstybės simbolius – vėliavą ir Vytį, bei parodyti, kad protestuojantiesiems nepavyks monopolizuoti šių simbolių naudojimo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 325

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:19
08:07
02:04

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min