Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė, paklausta, ar tragiški visai tautai įvykiai galėjo turėti kokios nors įtakos eilinių lietuvių norui kurti šeimas, gimdyti daugiau vaikų, buvo atvira – Sausio 13-oji paskatino pervertinti vertybes, tačiau vargu ar tai galėjo turėti įtakos jų asmeniniam gyvenimui.
Sukrėtimai stiprina
„Aš manau, kad bet koks sukrėtimas žmogų sustiprina. Visuomenėje vykstantys procesai žmones vienija, suteikia galimybę ieškoti gyvenimo prasmės. Jeigu žmogus tą sukrėtimą supranta teisingai, tai turi sustiprinti jo sielą ir jį visą“, – įsitikinusi K.Mačiulienė.
Tai, kad Sausio 13-osios aukos ir nukentėjusieji buvo daugiausia jauni žmonės, anot K.Mačiulienės, taip pat neturėtų būti pamiršta. Ypač tai prisiminti turėtų jaunimas.
O gimstamumo augimas, ilgametės Vilniaus gimdymo namų direktorės manymu, labiau susijęs su kitokia patirtimi. Esą jam kur kas daugiau įtakos turi metų laikai – medikai jau įpratę, kad daugiausia kūdikių į šį pasaulį ateina rugpjūčio ir balandžio mėnesiais. Pirmieji yra vadinami tamsiojo žiemos meto vaikais, antrieji – vasaros ir atostogų, kai žaliuoja pievos ir žydi gražios gėlės.
Suvienijo svetimus žmones
Politiniai įvykiai yra tarsi iš dangaus nuleisti. Tai istorija ir mes tampame istorijos, o ne savo tėvų vaikai, – aiškino O.Lapinas.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas įsitikinęs, kad tokie įvykiai, kaip 1991-ųjų Sausio 13-oji, labiau suvienija svetimus žmones, o ne šeimas ar artimus ryšius palaikančius asmenis. „Įprastinis modelis yra toks, kad tamprūs ryšiai sieja šeimų narius, o ne svetimus žmones. O dideli politiniai įvykiai, bendros nelaimės suvienija svetimus žmones. Šeimos vientisumas šiuo atveju nublanksta, nes žmonės pasijunta kaip didelė šeima ir toks intensyvumas prilygsta šeimyniniam ryšiui, nors užsimezga tarp kelių nepažįstamų žmonių“, – teigė O.Lapinas.
Psichoterapeuto įsitikinimu, bendra nelaimė vienija tautą, tačiau šeiminiai ryšiai remiasi prisirišimu. „O tam reikia laiko, reguliariai patiriamų teigiamų emocijų, tuomet tokie santykiai vystosi. Politiniai įvykiai yra tarsi iš dangaus nuleisti. Tai istorija ir mes tampame istorijos, o ne savo tėvų vaikai“, – aiškino O.Lapinas.
Gimstamumas išauga po karų
Sociologas, „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys teigė pastebėjęs, kad gimstamumas būtent nuo 1991 metų Lietuvoje pradėjo sparčiai mažėti, tačiau jis nelinkęs to sieti su ano meto įvykiais.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vladas Gaidys |
„Gimstamumo augimas XX amžiuje labai susijęs su karais. Kai prasidėdavo mobilizacija, nelikdavo vyrų, gimstamumas natūraliai itin sumažėdavo. O po karo, kai vyrai grįždavo, atsirasdavo vilčių dėl ateities, pasitikėjimas ateitimi, gimstamumas auga, prasideda taip vadinamasis kūdikių bumas. Iš to susiformuoja karo aidas. Šie demografiniai pakilimai yra žymiai reikšmingesni, negu bet kokios priemonės, skatinančios gimstamumą“, – aiškino V.Gaidys.
Sociologo manymu, tokios grėsmės, kokia buvo iškilusi 1991 metų sausį, sutelkia pačią visuomenę, jeigu ji egzistuoja kaip sveikas organizmas, tačiau jeigu yra susiskaldžiusi, tuomet tokie įvykiai gali ją pribaigti.
„Kalbėdamas apie Sausio 13-ąją, norėčiau priminti, kad tuomet žmones sutelkė ne tik tankų grėsmė. Kelerius metus iki 1991-ųjų ir po jų tauta kovojo už valstybingumą, tautinę nepriklausomybę, demokratinę visuomenę, rinkos ekonomiką. Bet neišskirčiau vien Sausio 13-osios, juk buvo ir Baltijos kelias, sunkiai pakartojamas, precendento neturintis įvykis, kuriame dalyvavo arti milijono žmonių, ir kiti svarbūs įvykiai“, – teigė V.Gaidys.
Tauta parodė savo potencialą
Sociologas minėjo ir daugiau to laikotarpio svarbių įvykių. V.Gaidžio teigimu, visuomenės brandai didelę įtaką padarė ir energetinė blokada, kai žmonės rinko pinigus, juvelyrinius dirbinius blokados fondui, surinko apie 5–6 mln. Lt vertės turtą.
„Sausio 13-oji, Baltijos kelias, kiti to meto įvykiai parodė tautos potencialą, gebėjimą taikiomis priemonėmis siekti tikslo. Tai rodo visuomenės brandą, politinę kultūrą. Vadinasi, tam tikromis aplinkybėmis vėl būtume tokie vieningi“, – įsitikinęs sociologas.
V.Gaidys pripažįsta – lygindami šių dienų realijas su 1991 metų sausiu žmones apima liūdesys, nostalgija ir nusivylimas dėl to, kad negalime gyventi taip, kaip gyvenome tuomet, kad atsirado tiek susipriešinimo, ekonominės ir socialinės nelygybės.
Tačiau V.Gaidys patarė nepamiršti, kad ir prieš 21 metus vienybė ir žmonių susitelkimas truko neilgai. „Jau 1992 metais atsirado labai daug susipriešinimo. Sausio 13-osios įvykiai suvienijo, o prasidėjusios turto dalybos, privatizacija suskaldė visuomenę. Kaip būna ir giminėje, kai dalijamasi palikimą, žmonės gali susipriešinti iki gyvenimo pabaigos, nors gyveno labai darniai. Kažkas iš to gavo daug, kažkas mažiau. Man, pavyzdžiui, pavyko dulkių siurblį nusipirkti, kitas galbūt ir to negavo“, – kalbėjo sociologas.
