Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Savanorė iš Jurbarko Elena Kudytė: „Vaikinui beliko susitaikyti“

Savanorė Elena Kudytė
Nuotr. iš asmeninio archyvo / Savanorė Elena Kudytė
Šaltinis: jurbarkosviesa.lt
0
A A

Vietoje aukštakulnių – sunkūs kareiviški batai, vietoje savaitgalių klubuose – pratybos miškuose ir mokslai kareivinėse. Tokį kelią pasirinko Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų antrakursė Elena Kudytė.

Jurbarkietei Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) – ne tik proga atlikti pareigą tėvynei, bet ir sustiprėti fiziškai, tapti disciplinuota ir išmokti naujų dalykų.

Sukėlė audrą

Daugiau nei keturi šimtai paspaudimų „patinka“. Tokią audringą, bet teigiamą reakciją sukėlė Elenos nuotraukos socialiniame tinkle „Facebook“.

Mergina čia įkėlė dvi fotografijas norėdama palyginti: vienoje nuotraukoje ji su trumpa vasarine suknele, kitoje – vilki uniformą, o ant peties kabo ginklas.

Tapti kare Elena nusprendė dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, vedama patriotizmo ir suprasdama, kad tradiciniai pavojai Lietuvai niekur nedingo. Tai patvirtina ir įtempta padėtis Ukrainoje, kur taip netoli Lietuvos vyksta mūšiai.

Antra, be iššūkių negalinčiai gyventi studentei norėjosi netradicinių naujovių ir išbandymų. Apsisprendusi šokti į kareiviškus kerzus Elena laiko negaišo – pasitikrino sveikatą, išklausė bazinius karinius mokymus ir prisijungė prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 203-ios kuopos.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Savanorė Elena Kudytė
Nuotr. iš asmeninio albumo/Savanorė Elena Kudytė

„Blogų reakcijų nesulaukiau. Draugai gal šiek tiek nustebo, bet niekas neatkalbinėjo. Mama tik labai rūpinosi, kad nepatirčiau traumų, o tėtis paskatino. Dabar beliko įkalbinti brolį, kuris yra abiturientas. Deja, jis kol kas spyriojasi“, – pasakojo pašnekovė.

Patiko topografija

Tiek baziniai kariniai mokymai Rukloje, tiek pirmosios pratybos Elenai parodė, kad norint tapti tikra kare laukia ilgas kelias. Reikia ne tik sustiprėti, bet ir išmokti daugybės dalykų.

Mergina pripažįsta, kad kariuomenės duona nėra lengva. Įveikti iššūkius ir prilygti vaikinams reikia didžiulių valios pastangų.

Tiesa, smulkutė mergina dabar jau neabejoja, kad prieš fiziškai stipresnius vyrus merginos turi pranašumų.

„Pastebėjau, kad vaikinai trumpiau išlieka susikaupę, jiems trūksta kantrybės, jie kur kas užmaršesni. Dažniausiai nuobaudas dėl užmaršumo, kad ir dėl nenusiimtos kepurės įėjus į patalpą, gauna ne kas kitas, o būtent vaikinai. Be to, mes kur kas geriau žinome, kaip lengvai ir greitai nuo veido nuvalyti maskuojančius dažus“, – juokavo Elena.

Kartu mergina pripažįsta, kad kariuomenės duona nėra lengva. Įveikti iššūkius ir prilygti vaikinams reikia didžiulių valios pastangų. Todėl išbandymais tampa net paprasčiausi žygiai, kai 53 kg sveriančiai merginai tenka nešti 30 kg kuprinę ir ginklą.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Savanorė Elena Kudytė
Nuotr. iš asmeninio albumo/Savanorė Elena Kudytė

Būtent per tokius žygius Elena suprato, kad ją labiausiai domina topografija. Įvaldyti žemėlapius ir nepasiklysti – kariui būtina.

Miega su ginklu

Elena nesitikėjo, kad per mokymus būrio kariai taps tarsi viena šeima. Maloniai nustebino ir tai, kad tarpusavio bendravimas sulaužė visus stereotipus apie grubią, besikeikiančią, nepagarbią kariuomenę.

„Niekas nežemino, nekeikė. Bendravo maloniai ir žmogiškai. Net į bausmes už apsižioplinimus žiūrėjo kūrybiškai. Pamiršę pasiimti šalmą ar ką nors kitą, apie tą daiktą kurdavo eilėraščius, kuriuos vakare deklamuodavo“, – pasakojo pašnekovė.

Tiesa, kariuomenė – ne poezijos būrelis. Nors bausmės nebuvo baisios, prie griežtos tvarkos teko pratintis. Vadai ypač neatlaidžiai žiūrėjo į karių išsiskyrimą su ginklais. Už ginklo palikimą toliau nei metrą nuo savęs būdavo baudžiama.

„Teko išmokti miegoti su šautuvu viename miegmaišyje. Apklodavau jį miegmaišio kraštu, kad nespaustų. Mano vaikinas iš pat pradžių nebuvo sužavėtas, kad prisijungsiu prie KASP, bet jam tiesiog teks susitaikyti su faktu, kad kartais savaitgaliais miegosiu su ginklu“, – šypsojosi Elena.

Mano vaikinas iš pat pradžių nebuvo sužavėtas, kad prisijungsiu prie KASP, bet jam tiesiog teks susitaikyti su faktu, kad kartais savaitgaliais miegosiu su ginklu, – šypsojosi Elena.

Norėtų tapti profesionale

Nors Elena studijuoja prestižine laikomą politikos mokslų specialybę universitete, mąsto apie profesionalią tarnybą kariuomenėje.

Kontraktą su Lietuvos karinėmis pajėgomis jurbarkietė galės pasirašyti po trejų metų. Tiek reikia ištarnauti kariu savanoriu, kad galėtum tapti profesionalu.

„Puikiai suprantu savo galimybes, todėl žinau, kad nei kulkosvaidininke, nei granatsvaidininke nebūsiu. Tie ginklai moteriai tiesiog per sunkūs. Tačiau ryšininkės ar panašias funkcijas galėčiau atlikti puikiai. Turint aukštąjį išsilavinimą, išėjus specialius mokymus galima gauti karininko laipsnį ir vadovauti būriui ar kitam padaliniui“, – pasakojo Elena.

Paklausta, ar nebijo, kad vyrai gali nepaklusti vadovaujančiai moteriai, karė juokiasi, kad yra būdų susitvarkyti. Tačiau tam reikia puikių psichologinių žinių ir tvirtumo.

„Per mokymus mačiau vieną karininkę – smulkutė, gležnutė. O susitvarko puikiai. Žinoma, iki to – ilgas ir sunkus kelias“, – įsitikinusi mergina.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min