"Pensionato administracijos neveiklumas, problemų ignoravimas ir žmogiškojo orumo žeminimas privedė mane prie to, kad teko atsisakyti duodamo maisto ir pradėti badauti", - LŽ teigė vienas iš beveik 130 Veisiejų pensionato gyventojų 58 metų Juozas Bėrus.
"Reikalauju tik pačių paprasčiausių ir būtiniausių dalykų - ramybės, gero aptarnavimo ir gero maisto, o visa tai priklauso nuo administracijos geranoriškumo."
Praeityje buvęs žinomas žurnalistas ir redaktorius J.Bėrus, kurį daugelis Lazdijų rajono leidiniuose dirbančių žurnalistų vadina savo mokytoju, Veisiejų pensionate apsigyveno 2001-ųjų vasarą. Anot J.Bėraus, kol turėjo abi kojas, po to - vieną, didelių rūpesčių nekilo. Gyvenimas pensionate jį visiškai tenkino.
Tačiau likimas žmogui buvo negailestingas: teko ištverti kelias sudėtingas kraujagyslių operacijas, vėliau jis prarado ir antrąją koją, dar užklupo cukraligė. Galutinai sveikatą pakirto vienas po kito ištikę trys mikroinsultai.
Po užgriuvusių negandų J.Bėrus visam gyvenimui liko prikaustytas invalido vežimėlyje ir priklausomas nuo kitų. Jis sunkiai valdo rankas, negali pats pavalgyti, skaityti, kartais stringa kalba.
Anot J.Bėraus, rimtesni nesutarimai su pensiono administracija prasidėjo dėl pagalbos skambučio. "Įvedė pagalbos skambutį, kad prireikus galėčiau pasikviesti ką nors iš personalo, o jis tai veikia, tai neveikia. Pusmetį veikė, o pusantrų metų - kaip kada. Prašiau pataisyti, bet niekas nereagavo, kol sukėliau skandalą", - skundėsi J.Bėrus ir prisipažino, kad dėl to keikdavo pensiono darbuotojus.
Esą tik tada, kai ketino administracijos neveiklumą apskųsti Alytaus apskrities viršininkui, skambučio problema buvo išspręsta. Dabar į J.Bėraus gyvenamą kambarį nuvesta tiesioginė pagalbos skambučio linija.
"Tačiau dėl to man teko patirti pažeminimą ir patyčias. Darbuotojai nedavė apskrities viršininko telefono numerio, o direktorius dar iškvietė komisiją iš apskrities administracijos, esą dėl susidariusių problemų ne jie kalti, o aš. Grasino išmesti iš pensionato. Tai mane labai įžeidė", - piktinosi J.Bėrus.
Reikalauju tik pačių paprasčiausių ir būtiniausių dalykų - ramybės, gero aptarnavimo ir gero maisto, o visa tai priklauso nuo administracijos geranoriškumo, sakė J.Bėrius
Pensionato direktorius Vygantas Mozeris kilusio konflikto priežastis įžvelgia kitur: "J.Bėrus - žmogus problema." Anot direktoriaus, pagalbos skambutis buvo įvestas 20 gyventojų. Esą tik J.Bėrui dėl itin dažno naudojimosi juo greitai baigdavosi baterija.
"Komisija, kurią jis taip pat iškoneveikė, buvo pakviesta dėl jo arogantiško elgesio, jis daug kartų buvo įspėtas", - aiškino V.Mozeris.
Paskutinis lašas, paskatinęs J.Bėrų paskelbti bado akciją, buvo maitinimas. "Man paskirtą specialią dietą nežinia kodėl pakeitė. Pradėjo duoti, ką nori, maisto kiekį sumažino", - tvirtino J.Bėrus. Pensiono gyventojo bado protestas truko apie pustrečios savaitės, vėliau esą vėl pradėjo geriau maitinti.
"J.Bėrui paskirtas specialus meniu, pagal jį ir tiekiamas maistas. Tačiau ligonis nori tokios dietos, kokią sau pats pasiskiria. Juk negalime tenkinti jo užgaidų kitų gyventojų sąskaita", - teigė V.Mozeris.
Tačiau J.Bėrus nesutinka su direktoriaus teiginiais: "Reikalauju tik pačių paprasčiausių ir būtiniausių dalykų - ramybės, gero aptarnavimo ir gero maisto, o visa tai priklauso nuo administracijos geranoriškumo."
