Už tai, kad KT būtų prašoma išvados dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo, balsavo 64 Seimo nariai, prieš pasisakė 69.
Šis nutarimo projektas dėl kreipimosi į KT kartą jau buvo pateiktas, tuomet jam irgi nepritarta, tačiau projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pakartotinai nepritarus iniciatyvai aiškintis dėl aukštojo mokslo reformos konstitucingumo, projektas atmestas.
Tačiau socialdemokratai surinko reikiamą skaičių parašų ir jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą bendra tvarka. Tai reiškia, kad KT nenagrinės šios bylos ne eilės tvarka – tai taikoma tik tais atvejais, kai Seimas kreipiasi nutarimu in corpore.
Socialdemokratai įsitikinę, jog dešiniųjų inicijuota aukštojo mokslo reforma neatitinka Konstitucijos, šią poziciją jie grindžia ir ankstesniais KT sprendimais.
Pastarasis KT sprendimas, kurį socialdemokratai sako esant įrodymu, jog naujas Mokslo ir studijų įstatymas neatitinka Konstitucijos, – praėjusių metų gruodžio 18 dienos sprendimas dėl kai kurių KT 2002 metų sausio 14 dienos nutarimo nuostatų.
Juo KT išaiškino, jog biudžeto lėšomis turi būti finansuojami studentai, studijuojantys valstybės užsakymu, t. y. tie, kurie rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių specialistų poreikį. Socialdemokratų nuomone, dabar tokia sistema nenustatyta.
Taip pat KT išaiškino, jog gero mokymosi kriterijai turi būti nustatyti įstatymo, o studentų mokymosi rezultatai turi būti reguliariai vertinami po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio atliktos studijuojamų dalykų žinių patikros; tuo tarpu pagal galiojantį įstatymą ji numatyta tik po dvejų studijų metų.
Socialdemokratai, aktyviai priešinęsi valdančiųjų centro ir dešiniųjų pradėtai aukštojo mokslo reformai, dėl jos nesėkmingai bandė atstatydinti Liberalų sąjūdžio deleguotą švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.
