Dauguma parlamentarų balsavimu pritarė laikinosios Seimo komisijos paruoštoms rezoliucijoms, kuriomis siūloma nenaikinti politikų teisinio imuniteto. Už tai, kad neliečiamybę išsaugotų P.Gražulis, pasisakė 56 parlamentarai, prieš balsavo 35, susilaikė 12 Seimo narių. K.Uokos atveju už pasisakė 58, prieš 30, susilaikė 10 parlamentarų.
Tikina gynę šeimos vertybes
Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys P.Gražulis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys K.Uoka per gegužę vykusias gėjų eitynes Vilniuje nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir siekė per tvorą įlipti į teritoriją, kurioje vyko renginys. Už šiuos nusižengimus gresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl generalinis prokuroras Darius Valys dar birželį kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti P.Gražuolį ir K.Uoką baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jiems laisvę.
Praėjusią savaitę Seimo laikinoji komisija, tyrusi, ar genaralinio prokuroro prašymas pagrįstas, paruošė parlamento rezoliucijos projektą, kuriuo nepritariama, kad šiems dviem Seimo nariams būtų panaikinta teisinė neliečiamybė. Prokuroro prašymui pritarė 5 politikai, „prieš“ pasisakė 6 parlamentarai. Dar vienas komisijos narys, konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas posėdyje, kuriame komisija balsavo, nepasirodė.
P.Gražulis ir K.Uoka aiškina, jog nepakluso policininkams, nes siekė ginti šeimos vertybes. Į eitynių teritoriją buvo įleidžiami tik jų dalyviai, kurie turėjo leidimus. Tačiau šiedu parlamentarai mano, kad kaip Seimo nariai jie turėjo teisę patekti į renginio vietą ir išreikšti ten savo nuomonę. Tuo tarpu teisėsaugos pareigūnai įsitikinę, jog Seimo nariai turi būti baudžiami taip pat, kaip visi Lietuvos piliečiai.
Seimas – ne teismas
Laikinosios Seimo komisijos pirmininkas Vytautas Grubliauskas antradienį pareiškė, kad tik „teismas turi spręsti, kalti ar ne Seimo nariai“.
„Aš laikausi nuostatos, kad Seimas neturėtų tapti ta vieta, kurioje teisiškai vertinama, kaltas Seimo narys, ar ne“, – kalbėjo jis.
P.Gražulis tvirtino, kad dėl savo poelgio nesigaili. „Koks bebūtų teismo sprendimas, savo pozicijos asmeniškai kaip žmogus, kaip Lietuvos pilietis, aš nekeisiu. <...>Manau, kad tos mados, kurios eina iš supuvusių Vakarų, griauna mūsų valstybės pamatus“, – pareiškė jis. K.Uoka taip pat pabrėžė nesigailįs savo veiksmų. Be to, tvirtino, jog mielai būtų išsakęs savo poziciją savo bendraminčių mitinge, tačiau negavo savivaldybės leidimo.
„Aš laikausi nuostatos, kad Seimas neturėtų tapti ta vieta, kurioje teisiškai vertinama, kaltas Seimo narys, ar ne“, – kalbėjo V.Grubliauskas.Konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis pripažino pritariąs P.Gražulio ir K.Uokos esą gintoms šeimos vertybėms, tačiau pabrėžė nepritariąs veiksmams, kurių šie ėmėsi. Jo manymu, jeigu Seimas nepanaikintų minėtų parlamentarų teisinės neliečiamybės, visuomenei būtų pasiųstas signalas, kad Seimo nariai gali likti nenubausti.
„Geriausia, ką buvo galima padaryti – netinkamoms vertybėms pastatyti tylos sieną. Bet ar rėksniams reikėjo pasireklamuoti, ar tariamai užvirė emocijos, gautas rezultatas buvo priešingas“, – konstatavo parlamentaras.
Grėsė 30 parų
P.Gražuliui ir K.Uokai šių metų gegužę buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už tai, kad pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „Stop policija“, ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus.
Už kai kuriuos iš šių pažeidimų gresia ne tik baudos, bet ir administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Kadangi už nusižengimus Seimo nariai gali atsidurti už grotų, generalinis prokuroras D.Valys kreipėsi į parlamentą, prašydamas leidimo leisti suvaržyti P.Gražulio ir K.Uokos laisvę. Prokuroras taip pat užsiminė, kad yra pagrindas parlamentarus patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Remiantis Seimo Statutu gavus generalinio prokuroro prašymą panaikinti Seimo narių teisinį imunitetą parlamente sudaroma komisija, kuri teikia parlamentui rezoliucijos projektą, kuriuo siūlo Seimui patenkinti ar ne prokuratūros prašymą. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė, t. y. ne mažiau kaip 71, visų Seimo narių.
