Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2015 rugsėjo 15d. 13:53

Seimas iš naujo svarstys įstatymą, kuriuo atveriamas kelias partijoms valdyti žiniasklaidą

Seime pristatyta Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Seime
Antradienį Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Visuomenės informavimo įstatymą, kuris atveria kelią politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.

Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo septyni parlamentarai. Į Seimą grįžus vetuotam įstatymui, parlamentas turi spręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.

„Žiniasklaidos laisvė – fundamentali konstitucinė vertybė. Visuomenės interesas būti informuotai gali būti užtikrinamas tik tuomet, kai valstybėje laisvai funkcionuoja visuomenės informavimo priemonės.

Šio įstatymo veto nulėmė tai, kad jo svarstymo metu buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, – pristatydama šalies vadovės veto Seime sakė jos patarėja Rasa Svetikaitė.

Parlamentarų priimtą įstatymo pataisą Dalia Grybauskaitė vetavo liepos pradžioje. Anot jos, šios pataisos, užuot apribojusios savivaldybių piktnaudžiavimą laikraščių leidyba, sukūrė palankesnes sąlygas partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojomis.

Valstybės vadovė siūlo Seimui į įstatymą vėl įrašyti, kad partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti.

Oponentai argumentavo, kad demokratinėje valstybėje partijos turėtų galimybę laisvai skleisti savo idėjas.

Prezidentės poziciją parėmę parlamentarai pažymėjo, jog iki šiol galiojęs draudimas partijoms turėti žiniasklaidos priemones kažkokių sunkumų šioms politinėms organizacijoms sunkumų nekėlė, tuo tarpu oponentai argumentavo, kad demokratinėje valstybėje partijos turėtų galimybę laisvai skleisti savo idėjas.

„Priimant diskutuojamą projektą nediskutavome ir gal net pražiūrėjome politinių partijų išbraukimą, ir komitetas, kuris padarė tuos pakeitimu, šią temą nutylėjo, todėl yra logiškas prezidentės siūlymas tarp draudimų partijoms palikti  draudimą turėti savo žiniasklaidos priemones.

Iki šiol kažkokių problemų partijoms nesukurdavo, gali neperiodinius informacinius eidinius partijos rengti. Todėl siūlyčiau palikti ribojimą ir nepolitizuoti žiniasklaidos“, – sakė konservatorius Jugis Razma.

Seimo narių mišrios grupės atstovė Aurelija Stancikienė tuo tarpu sakė, kad „demokratinėje partinėje valstybėje negali būti taip, kad mes partijoms atimsime galimybę taip kaip jos nori skleisti savo politines idėjas“.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aurelija Stancikienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Aurelija Stancikienė

„Kaip jos prisistatys žmonėms? Vis tiek jos turės savo žiniasklaidos priemones, tik tai bus paslėpta. Aš suprantu, kad demokratinėje valstybėje gerai, kai viešai deklaruojama, čia – socdemų laikraštis, čia – „tvarkiečių“, čia – konservatorių, tada visiems aišku“, – sakė A.Stancikienė.

Seimas įstatymo nuostatą, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos, birželį pakeitė į naują.

Joje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė. Išimtis palikta mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms. Tačiau partijų tarp draudžiamų žiniasklaidos priemonių valdytojų nebeliko.

Už šį projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, susilaikė tik dalis Socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.

Iki šiol partijos savo veiklai viešinti gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.

Įsigaliojus pataisoms, anot prezidentūros, „partijoms atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus, skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją“.

Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.

Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.

Minėtą Visuomenės informavo įstatymo straipsnį Seimas keitė po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“.

Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas. Iš pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:15
01:05
01:09

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min