Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos numato kitokią bedarbių pašalpų mokėjimo tvarką, o Užimtumo rėmimo įstatymu keičiama Darbo biržos organizuojamose užimtumo programose dalyvaujančiųjų asmenų finansavimo tvarka.
„Mano galva, neteisingas principas, kad reikia žmogui iš karto viską sumokėti. Manau, kad reikia išlaikyti sistemą tokią, kad nors minimaliai palaikytų žmogų. Ir aktyvia pagalba skatinti jį ieškoti darbo vietų“, – pristatydamas pataisas kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Skatins darbo ieškoti toliau nuo namų
Naujajame Užimtumo rėmimo projekte siūloma įvesti bedarbių mobilumo rėmimą – t.y., neradus darbo arčiau gyvenamosios vietos, siūloma kompensuoti kelionės išlaidas, kai vykstama į darbą tolimojo ar priemiestinio susisiekimo autobusais, traukiniais ar nuosavu transportu, ir šios išlaidos viršija penktadalį įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už 2 MMA (1600 Lt). Šios išlaidos galės būti kompensuojamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos. Taip pat planuojama kompensuoti apgyvendinimo išlaidas, kai vykstama į darbo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę. Šių išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 MMA (400 Lt) už 1 mėnesį.
Žmonės ir šiuo sunkiu laikotarpiu, neina dirbti viešųjų darbų, nes gaunamas minimalus atlyginimas yra mažesnis nei bedarbio išmokos, – apie lietuvių darbo įpročius kalbėjo R.Dagys
Mažės profesinių kursų stipendija
Šiuo metu bedarbiams profesinių kursų metu mokama 0,7 MMA (560 Lt), kai profesinis mokymasis trunka iki 3 mėnesių ir 1 MMA (800 Lt), kai mokymasis trunka ilgiau nei 3 mėnesius stipendija. Praktikos metu (iki 6 mėn.) mokama 1 MMA dydžio išmoka.
Užimtumo rėmimo įstatymo pataisose siūloma nustatyti mokymosi stipendiją 0,7 MMA (560 Lt) dydžio nepriklausomai nuo mokymosi trukmės. Jei darbo netekęs žmogus nutraukia profesinio perkvalifikavimo kursus be svarbios priežasties, artimiausius 12 mėn. jam kiti mokymai nebus siūlomi. O jei kursus baigęs asmuo atsisakys Darbo biržos pasiūlyto darbo pagal jo kompetenciją, jam pusę metų nebus siūloma aktyviai dalyvauti darbo paieškoje.
Vienu metu – tik viena pašalpa
Nedarbo socialinio rėmimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad žmogui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba kompensaciją, bedarbio pašalpa skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta.
Taip pat siūloma keisti bedarbio išmokų mokėjimo tvarką – t.y., asmenims, lankantiems Darbo biržos organizuojamus profesinius kursus bedarbio pašalpa nebus mokama – mokama bus tik stipendija mokymosi laikotarpiu. Pasibaigus mokymams ir bedarbiui neįsidarbinus, pašalpos mokėjimas būtų tęsiamas toliau.
Siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose, kuriose bedarbystės lygis 1,5 karto ir daugiau didesnis už šalies vidurkį, 2 mėnesius gali būti pratęsta nedarbo draudimo išmokų bedarbiams mokėjimo trukmė.
Pritarta vienbalsiai
„Mes sukišam visas išmokas, jis gauna pusę metų tas išmokas ir paskui paliekam be nieko. Mes turim išlaikyti daugiau laiko, bet atsisakom išmokų dubliavimo, nes tai neskatina aktyviai ieškoti darbo vietos. Žmonės ir šiuo sunkiu laikotarpiu neina dirbti viešųjų darbų, nes gaunamas minimalus atlyginimas yra mažesnis nei bedarbio išmokos. Kai išdėstom pašalpas ilgesniam laikotarpiui, lėšos susitaupo, žinant įsidarbinimo tendencijas. Net jei žmogui nepasiseka, tai beveik iki 2 metų mes jį galėsime remti ir mokėti – tai geriau, nei per penkis mėnesius jis viską pravalgytų ir liktų be nieko“, – kodėl reikia pataisų aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Dėl įstatymo pataisų, kuriomis nusprendžiama nebedubliuoti bedarbio išmokų, nebuvo nė vieno prieštaraujančio – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymui skubos tvarka pritarta vienbalsiai.
