Tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) parengtose pirminėse Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas numatytos galimybės rinkimuose kelti visuomeninių organizacijų sąrašus atsisakyta.
Įstatymą Seimas priėmė 86 Seimo nariams balsavus už, 11 – prieš, 15 susilaikė.
Įstatymą Seimas keitė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo ligšiolinis teisinis reguliavimas, savivaldos rinkimuose leidęs kelti tik partijų sąrašus, pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai.
KT taip pat įpareigojo Seimą iki savivaldos rinkimų 2011-aisiais priimti teisės aktus, kurie leistų rinkimuose kandidatuoti ir nepartiniams.
Įstatymo pataisas rengęs VVSK siūlė patvirtinti du esminius rinkimų tvarkos pakeitimus – savivaldybių teritorijas skaidyti į mažesnes apygardas ir leisti rinkimuose visuomeninėms organizacijoms bei pavieniams asmenims.
Seimas VVSK pataisų nusprendė nesvarstyti, o projektą pavedė koreguoti sudarytai komisijai. Ši atsisakė apygardų skaidymo bei visuomeninių sąrašų kėlimo, įstatyme palikdama tik galimybę savivaldos rinkimuose dalyvauti pavieniams kandidatams.
Priimtas įstatymas numato, kad asmuo gali išsikelti kandidatu, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 10 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.
Taip pat įstatyme numatyta galimybę išsikėlusiems kandidatams jungtis į sąrašus. Išsikėlusių kandidatų jungtiniame sąraše turi būti ne mažiau kaip 2 išsikėlę kandidatai, o išsikėlęs kandidatas gali būti tik viename jungtiniame sąraše.
Seime svarstant įstatymą buvo pateikti pasiūlymai kartu įteisinti ir tiesioginius merų rinkimus, tam pritarė ir VVSK, tačiau tokios iniciatyvos nesulaukė reikiamos paramos balsuojant Seimo salėje.
Idėjai keičiant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą jame įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus pasipriešino ir už tokius rinkimus pasisakantys liberalcentristai – jų teigimu, toks teisinis reguliavimas beprasmiškas, atitinkamai nepakeitus Konstitucijos.
