Konstitucinis Teismas (KT) tokį sprendimą priėmė išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Seimo prašymus.
Anot KT, reikalavimas laikytis Konstitucijos tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, taip pat ir referendumu, negali būti vertinamas kaip tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai tautai priklausančių suverenių galių savinimasis.
VRK turi nepraleisti Konstitucijai prieštaraujančių iniciatyvų
Pagal Konstitucijos viršenybės principą referendumui negali būti teikiami tokie galimi sprendimai, kurie neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.
Be to, pasak KT, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), pagal Konstituciją, turi būti įstatymais suteikti įgaliojimai užtikrinti Konstitucijos ir įstatymų laikymąsi organizuojant referendumą: tikrinti siūlomo referendumu spręsti klausimo atitiktį reikalavimams, nustatytiems jo turiniui ir formai, ir neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinės grupės, kuri šių reikalavimų nepaiso, be kita ko, nevykdo pareigos derinti referendumui siūlomą sprendimą su Konstitucija.
KT vertinimu, tokių galių VRK ir dabar turi pakankamai, todėl gali atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka. Taigi šiuo aspektu Referendumo įstatymas Konstitucijai neprieštarauja.
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Referendumo įstatymo 14 straipsnis tiek, kiek pagal jį Seimas privalo priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas gali neatitikti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Seimas neprivalo skelbti abejotinų referendumų
KT nutarime pabrėžta, kad iš Konstitucijos kylanti Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma aukščiausią suverenią Tautos galią ribojančiu įgaliojimu priimti Konstitucijoje nenumatytą išankstinį sprendimą, sąlygojantį referendumo paskelbimą.
Reikalavimas laikytis Konstitucijos taip pat negali būti laikomas papildoma, Konstitucijoje nenumatyta sąlyga referendumui paskelbti, kuri saistytų Konstitucijos 9 straipsnio įgyvendinimą.
Toks reikalavimas kyla iš pačios Konstitucijos, jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto Konstitucijos viršenybės principo, konstitucinio teisinės valstybės principo. Kitaip aiškinant Konstituciją – esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, – būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą.
Klausimai turi būti aiškūs
KT pažymėjo, kad per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia, todėl referendumui teikiami svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti tokie, kurie sudarytų prielaidas ją nustatyti: jie turi būti suformuluoti aiškiai, neklaidinančiai, kaip vienas klausimas balsavimui referendume negali būti teikiami keli tarpusavyje savo turiniu ir pobūdžiu nesusiję klausimai.
