„Aš esu nustebinta to, kas šiandien vyko. Bent jau tikrai tikėjausi, kad po pateikimo bus pritarta, po to galima tobulinti, ieškoti sprendimo būdų, bet taip vienareikšmiškai atmesti – pasitraukimas nuo problemos sprendimo. Ir aš nežinau, tie, kurie šiandien taip balsavo, ar jie neketina dalyvaut rinkimuose ir būt išrinkti kitam Seime? O atėjus vėl ir pradėjus darbą vėl toliau, atsiprašau, po tą purvą braidyti, kurį čia mes braidėm tiek ilgai ir nuobodžiai?“ – apgailestavo parlamento vadovė.
Žurnalistams komentuodama Seimo sprendimą I.Degutienė taip pat pabrėžė, jog Seimo narių veiklos garantijas nustatyti įstatymu yra įpareigojęs Konstitucinis Teismas, ir sakė siūlysianti sudaryti darbo grupę, šįkart parlamentarų, kurie senojo projekto pagrindu parengtų patobulintą variantą.
„Man susidarė įspūdis, kad žmonės nenori spręsti problemos, kuri šiandien yra. Aš mąstau toliau, ką reikėtų daryti, ir manau, kad reikėtų sudaryti dabar jau politikų darbo grupę, (...) tikrai teiksiu valdybai sprendimą, sudarysiu darbo grupę, ir aš manau, kad artimiausiu metu turėsime iš to įstatymo, kuris ekspertų, plius patobulintas, ir gausis naujas variantas, kuris galbūt bus priimtas didžiajai daliai Seimo narių“, – sakė pirmininkė.
Klausiama, ar Seime iš viso atsiras politinės valios atsisakyti privilegijų ir prabangesnių gyvenimo sąlygų, parlamento vadovė sakė mananti, jog projektas atmestas ne tiek dėl nenoro griežtinti veiklos reglamentavimą, taip pat ir lėšų naudojimą, o kiek dėl asmeninio nusistatymo prieš projektą pateikusį Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką socialdemokratą Algimantą Salamakiną.
„Iš tų pavienių pasisakymų, kur šiandien kalbėjo, daugiau mačiau asmenines nuoskaudas, nukreiptas į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką“, – sakė I.Degutienė.
Informaciją, kaip balsavo Seimo nariai, galite rasti čia.
Už projektą balsavo didesnė valdančiosios konservatorių ir opozicinės socialdemokratų frakcijos dalis, už buvo ir Seimo narių mišrios grupės atstovai, tuo tarpu kitų frakcijų didžioji dalis parlamentarų buvo balsavusių prieš ar susilaikiusių pusėje. Vieningai susilaikė valdančioji Liberalų ir centro sąjungos frakcija.
Grupės žymių Lietuvos teisininkų parengu įstatymo projektu siūlyta įtvirtinti fiksuotas Seimo narių atostogas, neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis, taip pat nustatyti daugiau Seimo narių veiklą griežtinančių apribojimų.
Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlė už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos.
Projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad Seimo nariai gali atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.
Daug griežčiau siūlyta reglamentuoti lėšų parlamentinei veiklai naudojimą. Projekte buvo numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai.
Įstatymo projekte siūlyta grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.
Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje,siūlyta centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, numatant, kad už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.
Seimo nariams, pagal atmestas pataisas, taip pat būtų buvę draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.
Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.
