Seimas Seimo po pateikimo pritarė pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės pateiktam Seimo nutarimo projektui: už balsavo 79, prieš – penki, o susilaikė 24 Seimo nariai. Toliau Seimo nutarimą Seimas svartys kovo 25-ąją. Parlamentarai balsavo, kad projektas būtų svarstomas anksčiau, tačiau tam nebuvo pritarta – už balsavo tik 29 Seimo nariai.
Parlamentarai pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui sudaryti ekspertų grupę, kuri iki kovo 20-osios pateiktų išvadą Seimui dėl referendumo teksto.
Seimas taip pat nutarė kreipti į Vyriausybę, kad ši pateiktų išvadą, kokios pasekmės grėstų Lietuvai, jeigu referendume būtų nuspręsta neleisti žemės Lietuvoje įsigyti užsieniečiams. Tokio kreipimosi pareikalavo konservatorius Jurgis Razma.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasiūlė pavesti parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos išvada dėl iniciatyvinės grupės surinkto parašų skaičiaus atitinka Referendumų įstatymą. Tačiau Seimas tam nepritarė.
Liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis siūlė Seimui visų pirma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, jeigu per referendumą būtų nutarta, kad žemė nebus parduodama užsieniečiams, tačiau Seimo pirmininkė pareiškė, kad toks kreipimasis nereikalingas.
„Šį kartą tauta išreiškė norą pati pasisakyti šiais klausimais (...), surinko parašus, todėl mes, išrinkti tautos politikai, neturime kvestionuoti jų valios. Esu tos nuomonės, kad referendumas turi įvykti. Vyks agitacinė kompanija – galima agituoti už, galima – prieš. Žmonės turės galimybę apsispręsti“, – sakė L.Graužinienė.
Jos teigimu, referendumas,. rengiamas ne kartu su rinkimais, leistų žmonėms pareikšti tikrąją nuomonę, nes žmonės ne visada susigaudo, kas už ką agituoja.
„Susipinant rinkiniams ir referendumo klausimams, kartais žmonės ne visada suvokia, kada politikai agituoja už ar prieš. jeigu būtų referendumas atskirai, jis būtų tikrasis, tikroji išreikšta valia, be politinės intrigos“.
Kai kurie Mišrios Seimo narių grupės ir Drąsos kelio frakcijos parlamentarai siūlo referendumą dėl žemės rengti gegužės 25 dieną – kartu su Europos Parlamento rinkimais ir antruoju prezidento rinkimų turu, jei jis vyktų.
Referendume gyventojai turėtų išreikšti savo poziciją ne tik dėl žemės pardavimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims, o ir dėl to, ar ateityje referendumus galima būtų skelbti, jeigu to pareikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių. Dabar jis skelbiamas, jeigu to pareikalauja 300 tūkst. piliečių.
Tai pat siūloma Konstitucijoje numatyti, kad ateityje svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami referendumu, o priimti sprendimai būtų keičiami tik referendumu.
