Kaip teigiama išplatintame pranešime, įstatymo projektui pritarė 45 Seimo nariai, 3 pasisakė prieš, o 11 susilaikė.
Įstatymo projekte patikslinamos teisinės sąvokos, susijusios su pilietybės santykių reguliavimu, įtvirtinami pagrindiniai pilietybės principai, aiškiau apibrėžiami Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai, sąlygos bei tvarka, taip pat aiškiau nurodomi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.
Projekte išplečiamas ratas asmenų, kurie tuo pat metu gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Šiuo metu galiojantis Pilietybės įstatymas numato, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu. Įstatymo projektu siūloma išplėsti šį ratą nustatant, kad dvigubą pilietybę gali turėti visi asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar iš jos pasitraukę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, t. y. pagal įstatymo projektą numatoma, kad dvigubą pilietybę gali turėti ir Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jų palikuonys, pasitraukę iš Lietuvos iki 1940 metų birželio 15 dienos.
