Prie šio klausimo parlamentarai grįš po dviejų savaičių, iki tol jį svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Pagal galiojančią tvarką, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) parašų dėl referendumo lapus gavęs Seimas sudaro ekspertų darbo grupę, kuri sprendžia, ar iniciatyvinės grupės siūlomame tekste pateikti siūlymai atitinka Konstituciją. Ketvirtadienį Seimas tokią darbo grupę sudarė.
Liberalams ir konservatoriams užkliuvo, kad Seimui gavus ekspertų išvadą, kad referendumo tekstas gali prieštarauti Pagrindiniam įstatymui, parlamentarai negali juo vadovautis ir užkirsti kelio referendumui.
Bent karo akivaizdoje susimąstykime ką mes darome, kad kovodami prieš Eeuropą, nepakenktume patys sau ir neatsidurtume glėbyje to, kur jau buvome, – sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eligijus Masiulis ketvirtadienį teigė, kad Konstitucija yra vientisas aktas, jame negali būti vienas kitam prieštaraujančių straipsnių.
E.Masiulis: referendumo iniciatoriai buvo nesąžiningi
„Reikia išaiškinimo, kad ateityje būtų išvengta precedentų, kai piliečių iniciatyvos prieštarauja kitoms Konstitucijos nuostatoms. Tuomet nebeaišku, kurių nuostatų mums reikia laikytis“, – sakė jis.
Parlamentarė Aurelija Stancikienė E.Masiulio aiškinimuose pasigedo logikos: „Apie kokį neatitikimą kalbate, jeigu šiuo žingsniu kaip tik ir norima keisti Konstituciją“.
E.Masiulis teigė, kad jeigu referendumo iniciatoriai būtų buvę sąžiningi, jie būtų siūlę kompleksiškai keisti Konstituciją, neprieštaraujant stojimo į ES sutarčiai.
„Referendumas darosi pavojingas“
Konservatorė pabrėžė, kad dabar reikia žinoti, ko iš tiesų verta bijoti ir nuo ko gintis.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pabrėžė, kad šiuo metu yra susidariusi kitokia situacija, nei buvo renkant parašus: „Ukrainai grasinama karu, kartu grasinama Baltijos valstybėms, Lenkijai. Referendumas, kuris galimai yra antieuropietiškas, yra beprasmis. Juoba, kai dar reikalaujama sumažinti parašų, reikiamų norint paskelbti referendumą, kiekį. Mes matome, kaip karine jėga galima priversti Krymą balsuoti dėl atsiskyrimo. Bent karo akivaizdoje susimąstykime ką mes darome, kad kovodami prieš Europą, nepakenktume patys sau ir neatsidurtume glėbyje to, kur jau buvome“.
Konservatorė pridūrė suprantanti pasirašiusiųjų žmonių jausmus, tačiau pabrėžė, kad dabar reikia žinoti, ko iš tiesų verta bijoti ir nuo ko gintis. „Tikrai ne nuo Europos“, – teigė ji.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys replikavo, kad valdžiai nevalia demonstruoti nepasitikėjimo tauta. „Tauta, kuri mato, kad demonstruojamas nepasitikėjimas ja, vargu, ar norės ginti“, – sakė jis.
Teisininkas V.Sinkevičius: referendumas stumia Lietuvą į Rusiją
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius ketvirtadienį 15min.lt teigė, jog gali būti taip, kad Konstitucijos pataisa yra antikonstitucinė.
KT yra pasakęs, kad Lietuvos geopolitinė orientacija yra Vakarų demokratinis pasaulis, jeigu norima paneigti šią orientaciją, reikia pakeisti principą, norint jį pakeisti... Na, tauta viską gali, bet nemanau, kad ji yra tokia neprotinga, kad keltų tokį klausimą, – teigė V.Sinkevičius.
„Ji gali prieštarauti keliais būdais, jeigu ji padaroma nesilaikant Konstitucijos keitimo procedūros arba ji prieštarauja Konstitucijai pagal turinį, nes joje yra nuostatų, kurių negalima paneigti. Pavyzdžiui, negalima paneigti žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio. Negali būti paneigtos tokios konstitucinės vertybės kaip demokratija, valdžių padalijimas“, – teigė jis.
Komentuodamas ginčus dėl referendumo, V.Sinkevičius teigė iniciatorių siūlyme matantis prieštaravimą Konstitucijai. Jis pabrėžė, kad pagal konstitucinį aktą dėl narystės ES negali būti nustatytas absoliutus draudimas parduoti žemę užsieniečiams.
Teisės eksperto teigimu, absoliutus draudimas jau buvo nustatytas vieną kartą, po to, siekiant įstoti į ES, jis buvo panaikintas. Lietuva prisiėmė įsipareigojimą nedrausti parduoti žemę užsieniečiams, o dabar nori nustatyti priešingą taisyklę, nepakeitusi ankstesnės. Pagal aktą dėl narystės ES užsienietis turi teisę įsigyti žemės Lietuvoje, o pagal pataisą – tokios teisės neturi. Norint nustatyti draudimą reikia pakeisti aktą dėl narystės ES.
„Čia yra esminė problema, tačiau referendumo iniciatoriai nesiūlo keisti akto, nes tai reikštų išstojimą iš ES. Ar jie supranta, kas tai būtų, matant įvykius Ukrainoje? Čia yra atviras stūmimas į Rusijos glėbį. KT yra pasakęs, kad Lietuvos geopolitinė orientacija yra Vakarų demokratinis pasaulis, jeigu norima paneigti šią orientaciją, reikia pakeisti principą, norint jį pakeisti... Na, tauta viską gali, bet nemanau, kad ji yra tokia neprotinga, kad keltų tokį klausimą“, – sakė V.Sinkevičius.
