Už tai, kad nutarimas būtų svarstomas toliau balsavo ir dešimt valdančiosios koalicijos narių: aštuoni konservatoriai ir du liberalsąjūdiečiai. Iš opocizijos norą toliau dirbti be pirmalaikių rinkimų pareiškė keturi Mišrios Seimo narių grupės nariai, du Darbo partijos atstovai, vienas „tvarkietis“ ir vienas socilademokratas.
Už tai, kad šios kadencijos Seimas turėtų darbą baigti anksčiau nei priklauso, iš valdančiosios koalicijos narių mano Mantas Adomėnas, Petras Auštrevičius, Vida Marija Čigriejienė, Jonas Rimantas Dagys, Audrius Endzinas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kęstutis Masiulis, Edmundas Pupinis, Naglis Puteikis ir Arvydas Vidžiūnas.
Tuo tarpu dirbti be rinkimų iš opozicijos panoro Stanislovas Giedraitis, Virginija Baltraitienė, Asta Baukutė, Antanas Baura, Jonas Jagminas, Jonas Kondrotas, Gintaras Songaila ir Julius Veselka.
Išvis už tai, kad Seimo nutarimas dėl pirmalaikių rinkimų būtų toliau svarstomas balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 12, susilaikė 31 parlamentaras.
„Toliau dirbsime pagal sudarytą viešųjų ryšių planą“, - tokius balsavimo rezultatus paskelbęs replikavo posėdžiui pirmininkaujantis Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.
Dėl nutarimo priėmimo planuojama balsuoti kitą savaitę.
Valdžia išsikvėpė
Pirmalaikių rinkimų idėją stumiantis Artūro Zuoko vadovaujamos politinės partijos „Taip“ narys parlamentaras Žilvinas Šilgalis sakė, kad pirmalaikių rinkimų reikia, nes ši valdžia yra išsikvėpusi, o pasitikėjimas Seimu neįtikėtinai menkas.
„Galime diskutuoti, kad vienas dėl tokio vertinimo daugiau, kitas mažiau kaltas, bet iš esmės, objektyviai vertinant, visi esame kalti. Vyresni kolegos, kurie nesugebėjo laiku patarti ar apsaugoti jaunesnių nuo klaidų, ir jaunesni, kurie stačia galva nėrė ten, kur galbūt nereikėjo nerti“, - žarstėsi kaltinimais politikas.
Jam pritarė ir „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, pareiškęs, kad kiekviena konservatorių valdymo valanda yra žala valstybei.Toliau dirbsime pagal sudarytą viešųjų ryšių planą, - pareiškė A.Čaplikas.
„Kuo dabartinė valdanti dauguma trumpiau bus valdžioj, tuo Lietuvai bus geriau. Kiekviena valanda, nekalbant apie kiekvieną dieną, kada valdantieji toliau valdo mūsų valstybę atneša mums neįkainojamą žalą“, - pareiškė jis.
Pasak Ž.Šilgalio, rinkimai pavasarį būtų naudingi ir dėl to, kad valstybės biudžetą po jų galėtų sudarinėti jau nauja dauguma.
„Mes turime tikrai istorinį šansą perkelti rinkimus visiems laikams į pavasarį. Jeigu mes to nepadarysime, kažkam tai reikės padaryti“, - aiškino Ž.Šilgalis.
Tuo tarpu atmesdamas kaltinimus esą pirmalaikiai rinkimai reikalingi tam, kad užstrigtų energetikos projektų priėmimas Ž.Šilgalis pareiškė, kad juos priimti labai panorėjęs gali spėti priimti ir šios kadencijos Seimas.
Siūlė rodyti pavyzdį
Parlamentarus ypač papiktino tai, kad siūlydamas priešlaikinius rinkimus Ž.Šilgalis pareiškė, jog balsavimu prieš paankstintus Seimo rinkimus kolegos pademonstruos besivaikantys „verčių“, o ne vertybių.
„Mano vertinimu, tam tikra prasme, tai bus balsavimas tarp verčių ir vertybių. Kas iš tikrųjų yra vertė, o kas vertybė. Ar likęs pusės metų atlyginimas yra vertė? Mano supratimu, vertė, bet ar tai yra vertybė? Vertinant iš rinkėjo pusės, manau, ne“, - kalbėjo Ž.Šilgalis.
Po tokio jo pareiškimo kolegos klausė Ž.Šilgalio, ar jis pats savo vertybių laikysis iki galo ir, kaip padarė jo partijos pirmininkas, Seimui nepritarus pirmalaikių rinkimų idėjai, pats padės Seimo nario mandatą.Ar likęs pusės metų atlyginimas yra vertė? - klausė Ž.Šilgalis.
Ž.Šilgalis atsakydamas pareiškė, kad „Šitaip statyti klausimą, aš manau, kad nėra teisinga paprasčiausiai. Juo labiau, kad išėjimas vieno ar grupės Seimo narių giluminių klausimų neišsprendžia. (...) Po vieną mes galime mėtytis mandatais, bet išeiti galima iš visur, išeiti galima ir iš gyvenimo, bet gyvenimas nuo to nepasikeičia, tik tęsiasi be tavęs“, - postringauti ėmėsi Ž.Šilgalis.
„Tada belieka iš gyvenimo išeiti visiems“, - nusijuokė iš kolegos minčių sekos A.Čaplikas.
Gali nespėti
Seimo nutarime numatyta, kad Seimui pritarus pirmalaikiai rinkimai būtų skelbiami birželio 3 dieną, tačiau Seimo Teisės departamentas pateikė savo išvadą nuogąstaudamas, kad rinkimus šaukiant taip greitai, gali būti nesuspėta laikytis visų įstatymuose numatytų terminų juos organizuojant.
Be to, birželį organizuojant Seimo rinkimus juose greičiausiai negalėtų dalyvauti šiemet įregistruotos naujos partijos, nes pagal įstatymus, rinkimuose dalyvauja tik bent pusmetį veikiančios politinės jėgos.
Pirmalaikiams rinkimams prieštaraujantis konservatorius Evaldas Jurkevičius pažymėjo ir tai, kad „netekusį pasitikėjimo“ Seimą paleisti skubiau nei jis pats, jei manytų tai esant būtina, galėtų ir tautos pasitikėjimo nestokojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau ji to nedaranti.
Prezidentė ketvirtadienį ketina Seimui teikti dekretą dėl Seimo rinkimų spalio mėnesį.
Pasiūlė Seimo pirmininkė
Pirmoji apie pirmalaikius rinkimus kovą prabilo Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus teikimą iš vidaus reikalų ministro posto atleisti liberalcentristą Raimundą Palaitį.
Netrukus du parlamentarai Ž.Šilgalis bei Agnė Zuokienė įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo birželio 3 dieną.
Vėliau parlamento vadovė, R.Palaičiui paskelbus, kad atsistatydina, sakė, jog pirmalaikių rinkimų gali nebereikėti, jei koalicija išspręs nesutarimus.
Antradienį Seimo pirmininkė I.Degutienė nedalyvavo Seimo posėdyje ir dėl pirmalaikių rinkimų nebalsavo.
Šalies Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių, t.y. ne mažiau 85 Seimo narių, balsų dauguma.
