Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 23, 12:10 Atnaujinta 2022 06 23, 12:47

Seimas sutraukė rinkimų įstatymus į vieną, sugriežtino komitetų veiklą

Seimas ketvirtadienį priėmė Rinkimų kodeksą, kuriuo visi rinkimų įstatymai sutraukti į vieną, teisės aktu taip pat sugriežtinta rinkimų komitetų veikla.
Birželio 9-osios seimo posėdis
Seimas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Už Rinkimų kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai.

Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“. Norint keisti konstitucinį įstatymą, reikės didesnio skaičiau balsų – trijų penktadalių arba 85 balsų „už“.

Kodeksą rengusiai darbo grupei vadovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, jog nepriėmus teisės akto kitų metų pavasarį vyksiantys savivaldos rinkimai pakibtų „ant plauko“.

„Šis įstatymas yra bazinis, labai svarbus, buvo dirbama daug mėnesių su pozicija ir opozicija. Šis projektas yra kompromiso variantas ir aš siūlau nepaisant to, patinka kai kurie pasiūlymai ar nepatinka, negalime viso įstatymo projekto sustabdyti dėl vieno ar kito nepatinkančio dalyko“, – sakė A.Vyšniauskas.

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė pasisakė prieš projektą teigdama, kad parlamente rengiant šį įstatymą „pritrūko teisinio raštingumo“.

„Tą rodo ir svarstymo metu gautos Teisės departamento pastabos, į kurias neatsižvelgta, bet dar graudžiau, kad ir salėje to teisinio raštingumo trūksta. Mano galva, nereikia klaidinti Seimo narių, kad šis įstatymas kažkaip susijęs su merų rinkimais, merų rinkimai reguliuojami savarankišku teisės aktu, čia Rinkimų kodekse nustatomos tik procedūros“, – kalbėjo A.Širinskienė.

„Aš manau, kad turime labai atsakingai pagalvoti, ar yra normalu turėti teisės akte, kuris yra konstitucinis įstatymas, šitiek galimų prieštaravimų Konstitucijai, kurie iki galo nebuvo išspręsti. Nepamirškime, kad pataisymui jau reikės trijų penktadalių Seimo narių balsų“, – sakė parlamentarė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje siūlė konstituciniame įstatyme palikti tik svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, o technines detales nustatyti kitame įstatyme.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma Rinkimų kodekse“, – teigė Seimo teisininkai.

Panašią išvadą, siūlydama Rinkimų kodekse palikti esminius rinkimų organizavimo principus, o detalias taisykles numatyti paprastame įstatyme, pateikė ir Vyriausybė, tačiau Seime apsispręsta pasilikti ties darbo grupės pateikta versija, kurioje visos rinkimų taisyklės surašytos vienoje vietoje.

Priimtas Rinkimų kodeksas į vieną sujungia šiuo metu atskirus Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymus.

Naujasis Rinkimų kodeksas nustatys šių rinkimų Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.

Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla. Savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintiems kelti politiniams komitetams bus taikomi tokie patys reikalavimai kaip partijoms, jie turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.

Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.

Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.

Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė Referendumo įstatymą, kuris nustato referendumo organizavimo taisykles.

Iki šiol beveik metus buvo susidaręs teisinis vakuumas, kai Konstituciniam Teismui (KT) Referendumo įstatymą dėl priėmimo tvarkos pripažinus prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, referendumų nereglamentavo joks teisės aktas.

KT buvo konstatavęs, kad Referendumo įstatymas prieštaravo Konstitucijai dėl priėmimo tvarkos, nes 2018 metais buvo priimtas kaip paprastas, o ne konstitucinis įstatymas. Šis KT nutarimas įsigaliojo pernai liepos 1 dieną ir nuo tada Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas nustojo galios.

Naująjį Referendumo įstatymą Seimas ketvirtadienį priėmė kaip konstitucinį, už jį balsavo 115 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.

Esminiai referendumo organizavimo principai lieka nepakitę: referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui, o referendumui inicijuoti riekia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Parlamentas kartu su rinkimų įstatymų paketu planavo priimti ir Politinių organizacijų įstatymą, tačiau kilus grėsmei negauti valstybės dotacijų šiemet įsteigtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymu jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Partijos atstovai siekia, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas persvarstytų projektą ir vėl į jį įtrauktų nuostatą, jog dotaciją gali gauti rinkimuose nedalyvavusios partijos, turinčios frakciją Seime.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min