Aistros dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo užvirė iš naujo. Pasijutęs įžeistas dėl rugsėjį EP priimtos rezoliucijos, smerkiančios šį įstatymą, Seimas vakar ėmėsi atsakomųjų veiksmų. 52 tautos išrinktųjų balsais palaimintoje rezoliucijoje konstatuojama, kad EP viršijo savo kompetencijos ribas ir neteisėtai įsikišo į nacionalinio parlamento reikalus. Vyriausybė paraginta iki lapkričio 17–osios pateikti ieškinį Europos Bendrijų Teisingumo Teismui dėl minėto dokumento teisėtumo, taip pat pareikalauti, kad ši EP rezoliucija būtų paskelbta negaliojančia.
„Seimas apgailestauja ir reiškia gilų susirūpinimą dėl EP mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso EP kompetencijai“, – teigiama priimtame dokumente.
Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija įstatyme pripažįstama tokia, „kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“ ir „paniekinamos šeimos vertybės“.
Vakar svarstant Seimo rezoliucijos projektą parlamentarai, ypač oponuojantieji, plenarinių posėdžių salėje pasigedo jo autoriaus – konservatoriaus Manto Adomėno. Išsiaiškinta, kad šis vieši Gruzijoje. Projektą, kurį parėmė 55 Seimo nariai – konservatoriai, „vienalietuviai“, „prisikėliečiai“, po kelis „darbiečius“, „tvarkiečius“ bei vienintelis liberalas Gediminas Navaitis – pristatė kitas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius. Dokumentą atvirai kritikavo socialdemokratai, jo nepalaikė, nors diskusijose ir nedalyvavo, abiejų liberalų partijų atstovai. Pasak socialdemokrų, EP rezoliucija – rekomendacinio pobūdžio politinis dokumentas, kurio teisiškai vykdyti niekas nereikalauja. Tad ir skųstis teismui nėra prasmės. „Užsiimame pašto karvelių laidymu“, – konstatavo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Jo partijos kolega Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas siūlė EP „atsakyti tuo pačiu“ – rezoliuciją suformuluoti kaip politinį dokumentą. „Tarp EP rezoliucijos iniciatorių yra du europarlamentarai iš Lietuvos – Leonidas Donskis ir Vytautas Landsbergis. Man atrodo, pradėkime nuo čia aiškintis, kas kaltas ir ką su jais daryti“, – siūlė Č.Juršėnas.
Seimo rezoliucijos šalininkai džiaugėsi, kad Lietuvos parlamentas pirmą kartą Europos Sąjungai parodys savo stuburą. „Šiuo atveju kalbame apie mūsų laisvę ir demokratiją“, – teigė TS–LKD frakcijos narys Saulius Stoma. Parlamentarai stebėjosi, kaip EP, net neskaitęs lietuviškojo įstatymo, galėjo jį pasmerkti. „Jei nepareikšime savo nuomonės dėl to, kuo mus nepagrįstai apkaltino, rezultatas bus dar blogesnis“, – teigė Č.Stankevičius.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, turintį įsigalioti kitų metų kovą, Seimas priėmė liepos mėnesį. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija įstatyme pripažįstama tokia, „kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“ ir „paniekinamos šeimos vertybės“.
Šis teisės aktas sulaukė griežtos tiek visuomeninių, tiek politinių organizacijų kritikos. EP rugsėjį priėmė rezoliuciją, kuria paragino Lietuvą persvarstyti šį įstatymą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė darbo grupę jam tobulinti. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo jau pritarė darbo grupės parengtoms pataisoms.
