Už pataisas, kurias teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Gediminas Navaitis, balsavo 28 parlamentarai, susilaikė 27. Tarp įstatymo projektų priešininkų – daugiausia Konservatorių frakcijos atstovų, taip pat pavieniai kitų frakcijų nariai.
Prieš projektą pasisakydamas konservatorius Jonas Rimantas Dagys iniciatyvos šalininkus apkaltino „nuolatine ataka prieš šeimą“, nes esą tokie draudimai – valstybės kišimasis į šeimos gyvenimą.
Pataisas, kuriomis uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, G.Navaitis registravo Seimui per pavasario sesiją atmetus įstatymą dėl fizinių bausmių draudimo.
Pagal G.Navaičio teikiamą projektą į įstatymą būtų įrašyta nuostata, kad „draudžiama prieš vaiką naudoti smurtą, jį kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis“. Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai privalėtų užtikrinti, kad prieš vaiką nebūtų naudojamas fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas.
Liberalas taip pat siūlo į įstatymą įrašyti apibrėžimus, kas yra fizinis, psichologinis ir seksualinis smurtas prieš vaiką.
Anot projekto, fiziniu smurtu būtų laikoma faktinę ar potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai sukeliantys veiksmai: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis vaiko kūno išoriniam paviršiui ir vidaus organams, naudojant fizinę jėgą, ginklą arba kitus daiktus.
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip „nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei sveikatai ir socialinei raidai“. Psichologinei prievartai priskiriama nuolatinė kritika, patyčios, jausmų nepaisymas, žeminimas ir kita.
Bet kokios fizinės bausmės vaikams uždraustos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje.
Jungtinių Tautų Organizacija 2006 metais pateikė tyrimo apie smurtą prieš vaikus rezultatus, teigdama, jog fizinės bausmės vaikams yra pasaulinė problema, jos egzistuoja visose valstybėse, kultūrose, visuomenės sluoksniuose nepriklausomai nuo žmonių rasės, etninės kilmės, išsilavinimo ar uždirbamų pajamų dydžio.
