„Tvarkiečiai“ pranešė pradėję rinkti parlamentarų parašus po kreipimusi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių bei užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, kuriuo ragina „atsižvelgti į visuomenės viešai reiškiamas pagrįstas abejones dėl šio susitarimo nuostatų, iškeliančių intelektinės nuosavybės autorių teises virš pamatinių žmogaus teisių“.
„Tvarkiečiai“ įsitikinę, jog sausio pabaigoje Tokijuje pasirašytas ACTA susitarimas, nors oficialiai siekia griežtinti piratavimo interneto kontrolę ir stiprinti autorinių teisių gynybą, galimai prieštarauja Konstitucijai.
„Be to, ši prekybos sutartis nebuvo pakankamai detaliai nagrinėjama, ji buvo sudaryta asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams. Esame įsitikinę, jog šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas neteikti Seimui ratifikuoti Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu“, – teigiama TT frakcijos išplatintame pranešime.
Prieš ACTA pasisako ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri po šiuo susitarimu mato grėsmę genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo leidimui Lietuvoje. Partija paskelbė dalyvausianti šeštadienį sostinėje planuojamoje akcijoje prieš minėtą susitarimą.
„Nors ACTA susitarimas tiesiogiai susijęs su bendromis intelektinės nuosavybės teisėmis ir pasaulio prekyba, 2011-ųjų metų pabaigoje jis buvo tyliai patvirtintas Europos sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime. Deja, Lietuvos Žemės ūkio ministerija nepasivargino surengti platesnės diskusijos, kokias pasekmes toks susitarimas gali atnešti Lietuvai“, – partijos išplatintame pranešime teigia jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat kreipėsi į Lietuvos Žemės ūkio ministeriją, klausdama, ar pastaroji turėjo Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus pasirašyti sutartį.
Teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius yra sakęs, kad įgyvendinant naują Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai.
Pasak teisingumo ministro, nors šis susitarimas nieko kardinalaus Lietuvos teisinėje sistemoje nenumato, tačiau kai kurios jo „nuostatos yra ganėtinai griežtos ir priklausomai nuo įgyvendinimo tikrai gali būti grėsmingos“.
„Tarkime nuostata, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas. Taip pat baudžiamosios sankcijos numatytos gana griežtos ir sudėjus viską į krūvą iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad tarsi seniai esančios priemonės bus sugriežtintos taip, kad interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė R.Šimašius.
Susitarimą dėl kovos su klastojimu praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nebuvo pasirašiusios šio susitarimo, kol nebuvo atliktos vidinės ES procedūros. Sausio 26 dieną Europos Sąjungos vardu susitarimą 22 Bendrijos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.
Dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai. Protesto akcijos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, planuojamos šeštadienį.
