Išvis už tai, kad ataskaitai turi būti nepritarta, balsavo 72, prieš buvo 18, susilaikė 12 Seimo narių.
Pagal Seimo pavasario sesijoje padarytus Statuto pakeitimus, dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesta teikti Seimui nutarimą, kuriuo bus siūloma prezidentei atleisti D.Valį iš generalinio prokuroro pareigų. Toks nutarimas Seimui bus teikiamas ketvirtadienį.
Tiesa, prezidentė siūlymu nebūtų įpareigojama to padaryti, nes, pagal Konstituciją, generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Nepatiko literatūrinis žanras?
Prokuratūros ataskaitą Seimui antrąsyk pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Jis teigė, kad komitetas nutarimą teikia pakartotinai, nes pirmą kartą jam Seime nebuvo pritarta.
Tuo tarpu opozicija pabrėžė, kad ataskaita per tą laiką nebuvo nė kiek pakeista, todėl neaišku, kodėl dabar komitetas jau siūlo jai nepritarti, nors dar pavasarį buvo balsavimu nusprendęs, kad ji gera.
„Mes čia diskutuojame dėl ataskaitos žanro? Gražiau turėjo parašyti prokuroras?“ – klausė opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vadindamas komiteto svarstymą nekvalifikuotu.
J.Sabatauskas tikino, kad kalbama ne apie rašinio žanrą, o apie jame pastebėtus netikslumus.
Nė vieno naujo prokuroro
J.Sabatauskas pažymėjo, kad prokuratūros veikla komiteto netenkina dėl to, kad tuo metu, kai jai vadovauja iš Akmenės atvykęs D.Valys, į prokuratūrą dirti neatėjo nė vienas naujas prokuroras.
Išvis per D.Valio vadovavimo laiką darbą prokuratūroje paliko 51 prokuroras. Iš jų 36 išėjo į pensiją, o 11 nesutiko pereiti į po pertvarkos pasiūlytas pareigas.
Tuo tarpu daug patyrusių prokurorų darbą prokuratūroje per tą laiką paliko. Tarp jų – Kęstutis Betingis, Mindaugas Dūda ir kiti. Per D.Valio vadovavimo laiką darbą prokuratūroje paliko 51 prokuroras. Iš jų 36 išėjo į pensiją, o 11 nesutiko pereiti į po pertvarkos pasiūlytas pareigas.
Ataskaitos svarstymą iš Seimo posėdžių salės stebėjo „Baltųjų pirštinių“ organizacijos atstovai. Taip pat svarstyme dalyvavo generalinis prokuroras D.Valys.
Neištyrė skambių bylų
„Drąsos kelio“ frakcijos narys Povilas Gylys iš Seimo tribūnos antradienį teigė, kad prokuratūra pastaruoju metu neištyrė nė vienos skambios bylos, nepateikė atsakymų į visuomenei skaudžius klausimus.
„Geras vadovas yra ir komunikatorius. Kai jis geras komunikatorius, jis ir geras lyderis. Nėra tokių savybių“, – teigė P.Gylys, siūlydamas Seimui ataskaitai nepritarti.
„Drąsos kelio“ atstovas teigė turįs įtarimų ir dėl politinio spaudimo tyrėjams. Jis generalinio prokuroro klausė, koks pasitarimas vyko prokuratūroje penktadienį su Panevėžio prokurorais.
„Kur yra V.Matuzo byla? Mes nieko apie ją negirdime. (...) Ar čia nėra politinės įtakos?“ – klausė P.Gylys.
Jis pridūrė, kad dirbdamas taip, kaip dirba dabar, D.Valys daro gėdą prezidentei, kuri jį paskyrė į šias pareigas.
Kitas „Drąsos kelio“ atstovas Vytautas Matulevičius kaltino prokuratūrą specialiai nesiaiškinus informacijos nutekinimo apie banko „Snoras“ griūtį bylos, neieškojus saugumiečių klano, kuris neva pasisavino JAV Baltarusijai teiktą paramą.
Tuo tarpu konservatorius Kęstutis Masiulis tokiomis kalbomis baisėjosi. Pasak jo, atrodo, kad Seimo nariai norėtų, jog prokuratūra, užuot dirbusi savo darbą nepriklausomai, gaudytų politikų išvardintus asmenis, tirtų tik jų nurodomas bylas.
„Čia mes nusiritame toliau nei A.Lukašenkos režimas“, – teigė K.Masiulis.
Nori įgelti prezidentei
Tuo tarpu konservatorius A.Kubilius pareiškė, kad Darbo partija siekia dar daugiau – ne tik nuversti generalinį prokurorą, bet ir įgelti šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.
„Ne generalinis prokuroras yra taikinys, taikinys yra prezidentė“, – rėžė A.Kubilius.
Pasak jo, ataskaitos svarstymas Seime rodo, kad dabartiniai valdantieji rimtam darbui parlamente yra nepasirengę.
Ne generalinis prokuroras yra taikinys, o taikinys yra prezidentė, – rėžė A.Kubilius.
„Ar mes išgirdome rimtų argumentų? Ne, tai – politinis sprendimas. Noras kariauti su prezidente ir siekti sau palankaus generalinio prokuroro. Nėra čia ko slėpti. (...) Niekas čia nesvarsto prokuratūros veiklos, tai – politiniai apsisprendimai. (...) Gėda“, – teigė jis.
Pats A.Kubilius teigė, kad konservatoriai turi už ką prokuratūrą pabarti, rastų už ką ir pagirti, tačiau dabar yra nusprendę nedalyvauti politiniame žaidime.
Tuo tarpu „tvarkietis" Petras Gražulis teigė, kad konservatoriai tokie aktyvūs tik todėl, kad turi už ką būti dėkingi prokurorams, kurie esą iki galo neištyrė „mailiaus bylos", Dainiaus Kreivio aferų, Vito Matuzo, Vytauto Pociūno nužudymo bylų.
Konservatoriai įžvelgė interesų konfliktą
Rytiniame Seimo posėdyje konservatorių pageidavimu klausimo svarstyme buvo padaryta pertrauka. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma jos paprašė teigdamas, kad dalis Seimo narių dėl ataskaitos balsuoti negali, nes supainiotų viešus ir privačius interesus.
„Per pertrauką turi susirinkti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ir atsakyti į klausimą, ar balsavime dėl ataskaitos nepatirs interesų konflikto Darbo partijos nariai, nes partijai yra iškelta baudžiamoji byla, ir tie Seimo nariai, dėl kurių imuniteto yra į Seimą kreipęsis generalinis prokuroras“, – pareiškė J.Razma.
Šiuo konservatoriaus pareiškimu pasipiktino „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir „Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė.
Jie pareikalavo konservatorių per pertrauką deklaruoti visus savo partijos narius, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos.
Komisija konflikto nerado
Seimo Etikos ir procedūrų komisija, pasak jos nario P.Gražulio, nusprendė, kad kiekvienas Seimo narys dėl Generalinės prokuratūros ataskaitos gali balsuoti laisvai ir niekam tai nėra uždrausta.
Tuo tarpu komisijai priklausantys konservatoriai Stasys Šedbaras, Valentinas Stundys ir Vytautas Juozapaitis pareiškė atskirą nuomonę, kad tie Seimo nariai, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, balsuodami dėl ataskaitos gali pakliūti į interesų konfliktą.
Balsavimas dėl ataskaitos mišrios Seimo narių grupės ir „Drąsos kelio“ partijos frakcijos prašymu nukeltas dar pusvalandžiui.
Kartą jau atmetė
Primename, kad vasarą Seimas jau nepritarė nutarimui, kuriuo būtų pritarta Generalinės prokuratūros ataskaitai. Paskui D.Valys susitiko su Seimo frakcijomis ir aiškinosi, kodėl taip nutiko. Dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parlamentui teikia nutarimą, kuriuo siūloma Generalinės prokuratūros ataskaitai nepritarti.
Kai kurios Seimo frakcijos mano, kad nepritarus ataskaitai, prokuratūros vadovas D.Valys turėtų trauktis iš posto. Tai įtvirtinta parlamente pavasarį priimtomis Seimo statuto pataisomis, kurios atrišo rankas parlamento daugumai atleisti neįtikusius institucijų vadovus.
Pataisos numatė, kad nepritarus institucijos vadovo, kurį skiria Seimas, ataskaitai, inicijuojamas nepasitikėjimas juo.
O, nepritarus ataskaitai pareigūno, kurio likimą lemia prezidentas, siūloma valstybės vadovui atleisti jį iš pareigų.
