„Buvo sutarta kreiptis ir paprašyti Užsienio reikalų ministerijos, kad ji papildomai kreiptųsi į JAV institucijas ir paprašytų šiuo klausimu informacijos“, – po bendro komitetų posėdžio trečiadienį sakė URK vadovas Audronis Ažubalis.
Paklaustas, į kokią konkrečiai instituciją siūlo kreiptis Lietuvos URM, A.Ažubalis atsakė, kad „ministerija kaip Lietuvai atstovaujanti tarptautinėse institucijose ir užsienyje organizacija žinos, į ką kreiptis, nepažeidžiant nei protokolo, nepažeminant garbės ir orumo".
Prie slaptų CŽV kalėjimų klausimo parlamentarai grįžo JAV televizijai ABC News pranešus, jog Lietuvos pareigūnai CŽV leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse.
Tuo tarpu komitetų vadovai tvirtino, jog posėdyje dalyvavę Krašto apsaugos, Vidaus reikalų bei Teisingumo ministerijų, Valstybės saugumo departamento atstovai nepateikė jokios naujos informacijos, kuri inspiruotų naują tyrimą dėl slaptų CŽV kalėjimų.
Seimo Užsienio reikalų komitetas 2006 metais šiuo klausimu atliko tyrimą pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prašymą, tuomet konstatuota, jog duomenų, kad Lietuvoje būtų buvę tokių kalėjimų, nėra.
„Gauti atsakymai leidžia daryti išvadą, kad naujos informacijos, kuri paskatintų pradėti parlamentarus tyrimą, nepaaiškėjo. Lietuvos valstybės 2006 metais atsakymas parlamentiniam tyrimui, kurį vykdė Europos Taryba, buvo patvirtinti Vyriausybės posėdyje“, – sakė A.Ažubalis.
NSGK vadovas Arvydas Anušauskas, prašydamas informacijos, grindžiančios televizijos pateiktą informaciją, kreipėsi į reportažą rengusį žurnalistą Matthew Cole'ą (Metju Koulą).
„Iš tiesų žurnalistas maloniai sutiko atsakyti į tuos klausimus, bet jokių dokumentų pasakė neduosiąs ir pasiūlė patiems pasitvirtinti pateiktą informaciją“, – sakė A.Anušauskas.
Nors stengėsi kalbėti korektiškai, visgi komiteto vadovas prasitarė jog iš susirašinėjimo su žurnalistu jam kilo abejonių dėl jo turimų žinių pagrįstumo.
„Nors geranoriškas atsakymas, bet teiginys, kad Europos Taryba artimiausiu metu įrašys Lietuvą į sąrašą šalių, kuriose buvo tos įkalinimo įstaigos, iš korespondento lūpų skamba keistai, juo labiau, kad iš URM atstovų mes negavome informacijos, kad Lietuva šiuo klausimu būtų kaip nors judinama, kad ET Lietuvą svarsto ar panašiai, to nėra“, – sakė A.Anušauskas.
Komiteto vadovas ir pacitavo laišką, kuriame žurnalistas pasakė, kad niekada neperduos jokių dokumentų, „kuriuos gal mes ir turime“. „O gal ir neturime“, – ironizuodamas pridūrė A.Anušauskas.
Anglų kalba transliuojamas Rusijos informacinis kanalas Russia Today jau po amerikiečių pranešimo vėliau paskelbė, kad toks kalėjimas esą galėjo veikti buvusioje sovietų karinėje bazėje Rūdninkuose. Dalis buvusios Sovietų sąjungos karinio poligono Rūdninkuose, esančiuose apie 40 km nuo Vilniaus, priklauso Viešojo saugumo tarnybai.
A.Anušausko teigimu, Rūdninkuose vyko toks intensyvus eismas, kad slaptas kalėjimas buvo paprasčiausiai neįmanomas – turint omenyje ir tai, jog vasarą ten vykdavo karinio profilio vaikų stovyklos.
„Rūdninkuose buvo laikomi konfiskuoti sprogmenys, nusikalstamų veikų įvairūs objektai, konfiskuoti automobiliai, ten žmonių judėjimas buvo labai intensyvus, vaikų stovyklos rengiamos, gavome labai išsamius, kas kada lankėsi, duomenis, tokių, kurie patvirtintų teiginius apie slaptą kalėjimą, nėra“, – sakė A.Anušauskas.
Jis patvirtino, jog dalinyje lankėsi užsienio pareigūnai, tačiau Prancūzijos, o vizito tikslas buvo bendro mokymo centro, taip ir neįsteigto dėl lėšų trūkumo, projektas.
Anot JAV televizijos ABC News pranešimo, Lietuvos pareigūnai CŽV leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. Jame esą po 2001 metų rugsėjo 11-osios iki 2005 metų kalinti aštuoni Al Qaeda kovotojai, rašoma naujienų tarnybos interneto svetainėje.
Šį JAV žiniasklaidos pranešimą paneigė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir tuometiniai šalies vadovai: prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
