Pasak komiteto vadovo Artūro Paulausko, aptarus žvalgybininkų pasiūlymus bus sprendžiama, ar pagal juos rengti teisės aktų pataisų projektus, ar dar taisyti.
„Išklausysime VSD projektų pristatymą, paskirsime laiką svarstymui, gal net grupę sudarysime, kuri analizuos šituos projektus, ir pradėsime ruošimąsi svarstymui. Jei mes pritarsime jų siūlomiems projektams, turėsime paruošti, įforminti tinkamai ir pasirašyti teikimui. Jei matysime, kad reikia taisyti ir tuos projektus dar nagrinėti komitete, taisysime ir nagrinėsime“, – BNS sakė NSGK pirmininkas.
Apie siūlymą kriminalizuoti dezinformaciją VSD pranešė metinėje ataskaitoje. Žvalgybos institucija nurodė, kad pataisos parengtos „stiprinant valstybės informacinį saugumą“.
Apie siūlymą kriminalizuoti dezinformaciją VSD pranešė metinėje ataskaitoje. Žvalgybos institucija nurodė, kad pataisos parengtos „stiprinant valstybės informacinį saugumą“.
VSD siūlymu, dezinformacija būtų laikoma „veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“.
Tuo tarpu siūlomo reguliavimo kritikai sako, kad baudžiamoji atsakomybė už dezinformaciją primena sovietmetį ir sudaro prielaidas riboti žodžio laisvę.
Pagal VSD siūlymą, nuostatomis apie dezinformaciją ir sabotažą būtų papildytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris numato atsakomybę už viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Kiti kodekso straipsniai šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą, šmeižimą, sovietų ir nacių nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
