Pritarus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, LVAT teisėjų skyrimo procedūra būtų prilyginta Aukščiausiojo teismo teisėjų skyrimo procedūrai, t. y. Prezidento teikimu juos skirtų Seimas.
Šiuo metu juos vienasmeniškai skiria Prezidentas.
Pasak Seimo narės, Vyriausiasis administracinis teismas priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus administracinėse bylose ir savo galiomis faktiškai prilygsta Aukščiausiajam teismui, todėl nėra logiška, kad šio teismo teisėjų skyrimo tvarka atitinka žemiausiojo lygio bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo tvarką.
Dėl šios priežasties nusižengusiems šio teismo pirmininkui bei teisėjams negali būti taikoma apkaltos procedūra.
Tokiu būdu susidaro ydingas atotrūkis tarp LVAT galių ir atsakomybės.
Anot V. Aleknaitės-Abramikienės, būtent dėl administracinių teismų sprendimų visuomenėje kyla daugiausiai nepasitenkinimo.
„Šiuo metu nusistovėjusi Lietuvos teismų sistema šaukte šaukiasi, kad teismas, kuriam suteiktos tokios didžiulės galios, savo atsakomybe būtų jų vertas.
Jukgalutinius ir neskundžiamus sprendimus šiuo metu priima teisėjai, kurių nepažįsta visuomenė. Kategoriškai paneigiu bet kokius svarstymus ir spekuliacijas, kad šia pataisa siekta susiaurinti Prezidentės galias. Kai įregistravau šį siūlymą, o tai buvo praėjusios kadencijos Seime, turėjome kitą Seimo daugumą ir kitą Prezidentą.
Nesu viena tų, kurie įstatymus kuria ir taiko konkretiems asmenims“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Parlamentarė taip pat mano, jog rinkėjams vertėtų pasidomėti, kurie Seimo nariai sąmoningai sužlugdė pritarimo Konstitucijos pataisoms procedūrą: dalis jų balsavo už atskirus straipsnius, sudarydami įspūdį, jog pakanka konstitucinės daugumos, o paskui galutiniame balsavime nedalyvavo, susilaikė arba balsavo „prieš“.
Anot V. Aleknaitės-Abramikienės, būtent šie Seimo nariai sužlugdė ėjimą teismų skaidrumo link, nes „už“ šią pataisą kalbėjo ir pozicijos, ir opozicijos atstovai.
„Pataisa simbolizavo Seimo darbo tęstinumą, nes jai pirmą kartą buvo pritarta dar praėjusios kadencijos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jei šis Seimas pataisoms būtų pritaręs, galutinį žodį galėtų tarti jau naujai išrinktas Seimas.
Tokia yra politinė logika: ne užsiiminėti demagogija, bet sutartinai siekti šaliai naudingų sprendimų“, – kalbėjo ji.
Seimo narės manymu, po šio balsavimo kai kurie didieji teismų kritikai rinkėjams turėtų paaiškinti, kodėl jie trukdo įgyvendinti savo pačių „nuo statinės deklaruojamus“ tikslus.
