Pasak parlamento vadovės, atstovaujančios valdančiajai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijai, Rusija įgyvendina protekcionistinės ekonominės politikos modelį, todėl teiraujamasi, ar šie klausimai keliami Rusijos integracijos į Pasaulio prekybos organizaciją ir Europos Sąjungos (ES) bei Rusijos derybų formatuose.
I.Degutienė paprašė konservatorių deleguoto nepartinio V.Ušacko iki 2010 metų sausio 20-osios pateikti informaciją apie tai, kokių veiksmų ėmėsi Užsienio reikalų ministerija (URM), siekdama užtikrinti, kad Lietuvos vežėjai, pieno produkcijos gamintojai ar kitų pramonės sektoriaus sričių eksportuotojai nenukentėtų nuo Rusijos taikomo protekcionistinės ekonominės politikos, teigiama išplatintame Seimo pirmininkės sekretoriato pranešime.
I.Degutienė prašo V.Ušacko raštu pateikti savo poziciją dėl „reikalingų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, siekiant išvengti tolimesnių protekcionistinės Rusijos politikos apraiškų, diskriminuojančių ES šalių narių produkciją ar kitokias ūkines veiklas“.I.Degutienė rašte UR ministrui pabrėžia, kad įvairiu metu Rusijos taikytos sankcijos ar apribojimai ES šalių narių produkcijai ar ūkinėms veikloms, o šią vasarą ir Lietuvos vežėjams bei pieno produkcijos gamintojams, parodė, kad nei Lietuva, nei ES bent jau kol kas neturi efektyvių mechanizmų, kurie leistų operatyviai ir adekvačiai reaguoti į tokio pobūdžio situacijas arba dar daugiau – imtis tokių priemonių prevencijos.
„Šį nerimą dar labiau sustiprino ir šių metų gruodžio mėnesį kilusi vežėjų krizė Latvijos ir Rusijos pasienyje. Šie faktai liudija apie tai, jog Rusija įgyvendina protekcionistinės ekonominės politikos modelį, o tai reiškia, jog tokie konkurencijos diskriminavimo atvejai gali pasikartoti ir netolimoje ateityje“, – cituojamas parlamento vadovės raštas.
I.Degutienės nuomone, šiame kontekste kyla klausimai, kokias galimybes, reguliuojant tokio pobūdžio konfliktus, gali suteikti ES instrumentai ir kokios yra galimybės stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir ES turimas priemones prekybinių konfliktų reguliavimo ir jų prevencijos srityse.
Seimo vadovė prašo V.Ušacko atsakyti, „ar Lietuvos atstovai kelia šiuos probleminius klausimus tiek Rusijos integracijos į Pasaulio prekybos organizaciją, tiek ir derybų su ES dėl naujojo strateginio susitarimo formatuose? Kaip konkrečiai šios problemos yra keliamos šiuose formatuose ir kokie šių Lietuvos veiksmų rezultatai? Kokie veiksniai trukdo ir kas padėtų pasiekti Lietuvai norimų rezultatų šiuose formatuose?“.
Parlamento vadovė taip pat paprašė užsienio reikalų ministro pateikti savo nuomonę dėl platesnės diskusijos apie ES lygmeniu veikiančios naujos institucijos steigimą (arba esamų institucijų stiprinimą), kuri veiktų kaip nuolatinis prekybinių konfliktų sureguliavimo ir, pirmiausiai, prevencijos organas, bei įgyvendintų koordinuotą prekybinių kliūčių stebėseną. Ministras taip pat paragintas pristatyti ir kitus siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti minėtas problemas.
I.Degutienė prašo V.Ušacko raštu pateikti savo poziciją dėl „reikalingų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, siekiant išvengti tolimesnių protekcionistinės Rusijos politikos apraiškų, diskriminuojančių ES šalių narių produkciją ar kitokias ūkines veiklas“.
Jos nuomone, aiškus Lietuvos bei ES silpnybių ir stiprybių reguliuojant prekybinius ar kitokios ūkinės veiklos konfliktus įvertinimas leistų Lietuvai kurti aiškius veiksmų planus sprendžiant vis dažniau pasikartojančias krizes ir prisidėtų prie Lietuvos ekonominės diplomatijos stiprinimo.
Dėl Rusijos tarnybų veiksmų šiemet kelis kartus skaudžiai nukentėjo Lietuvos pieno produkcijos gamintojai ir šalies vežėjai.
Rusija jau kurį laiką neleidžia į šią šalį eksportuoti pieno produktų „Rokiškio sūrio“ įmonei ir „Marijampolės pieno konservams“, neseniai dėl esą pakartotinių pažeidimų iš importuotojų sąrašo išbraukė „Agrovet“ ir pieno perdirbimo bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialą Pasvalio sūrinę.
Pastarąsias kelias savaites dėl sugriežtintos Latvijos vežėjų patikros ilgose eilėse Latvijos ir Rusijos pasienyje buvo įstrigę šimtai Lietuvos vežėjų. Anksčiau šiais metais dėl esą padažnėjusių pažeidimų sugriežtintos procedūros taikytos ir Lietuvos vežėjams.
