Tokią išvadą nutarimo projektui pateikė Seimo kanceliarijos teisės departamentas. Išvakarėse įtrauktas į antradienio posėdžių darbotvarkę, siūlomas nutarimo projektas iš jos išbrauktas.
Keli darbiečiai siūlė Seimui nutarimu „įpareigoti Vyriausybę parengti pabėgėlių skaičiaus nustatymo ir priėmimo tvarką ir pateikti tvirtinti Seimui“. Nutarimo projekte įrašyta, kad „pabėgėlių skaičius, tvarka ir kiti klausimai, susiję su imigracija, tvirtinami daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma“.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu savo išvadoje pažymi, kad iš Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo „akivaizdu, jog Seimas negali duoti tiesioginių norminio pobūdžio pavedimų Vyriausybei ne įstatymų leidybos tvarka“.
Taip pat išvadoje teigiama, kad Seimo kompetencija imigracijos srityje nėra nustatyta nei įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, nei jokiame kitame įstatyme, o nutarimu priimamas sprendimas reikštų, kad tokias kompetencijas Seimas įsitvirtintų poįstatyminiu teisės aktu.
Seimas, spręsdamas įstatymu reguliuojamus klausimus, negali pasirinkti nutarimo formos, nes nutarimas yra žemesnio lygmens teisės aktas, pažymi teisininkai.
Nutarimo projektą „darbiečiai“ įregistravo Europai ieškant sprendimų dėl didžiausios pabėgėlių krizės nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 430 tūkst. žmonių, bent 2748 žuvo arba dingo pakeliui.
Siekdamas palengvinti Pietų Europai tenkančią naštą, Briuselis siūlo Europos Sąjungos šalims paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš Vengrijos, Graikijos ir Italijos.
Lietuvai pagal šią schemą siūloma priimti 1105 pabėgėlius. Anksčiau šalis įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius.
