Ministrų kabinetas per šios dienos pasitarimą pritarė atominės elektrinės projekto parengimo orientaciniam planui. Pagal planą strateginis investuotojas, statysiantis Visagino atominę elektrinę (VAE), turėtų būti parinktas šių metų rudenį, o realūs statybos darbai prasidėti jau 2010 metais. Pasak energetikos ministro, VAE projektu domisi strateginiai investuotojai iš Vokietijos, Japonijos, JAV bei Kanados. Pagrindiniai investuotojo parinkimo kriterijui – ankstesnė tokių projektų įgyvendinimo patirtis, užtikrintas elektros gavybos ir vartojimo balansas bei sugebėjimas integruotis į Europos energetikos sistemą ateityje.
LEO LT su atomine elektrine nesieja
Pasak A.Sekmoko, Energetikos ministerijos pagrindinė paskirtis naujos AE statyboje – nustatyti strategiją, UAB Visagino atominė elektrinė turi parinkti konsultantą, o LEO LT valdyba įpareigota užtikrinti projekto eigą.
„To projekto tiesiogiai nesieju su LEO LT. Ar ši bendrovė bus išardyta – teisinis klausimas, o ne energetinis. Mūsų tikslas – kad projektai nesustotų nepriklausomai nuo LEO LT likimo“, – apie naują atominę elektronę kalbėjo A.Sekmokas. Pasak jo, tiek LEO LT išardymas, tiek tolesnė veikla gali paveikti projektą. „LEO LT visuomenės akyse, ir ne tik Lietuvoje, turi ne pačią geriausią reputaciją. Tolesnis jų dalyvavimas šiame projekte gali kelti abejonių“, – sakė energetikos ministras.
Vien LEO LT išardyti neužteks?
Ministras pabrėžė, kad vien LEO LT išardyti neužtektų – esą tai neišspręstų energetikos sektoriaus problemų. „Visų pirma, manau, LEO LT sukūrimas – antras veiksmas. Pirmas veiksmas buvo VST privatizavimas. Sunkiai įsivaizduoju šių klausimų atskyrimą. Jei dabar atliktume restituciją, kaip siūlo teisininkai, ir grąžintume NDX jų akcijas, tai Vakarų Lietuvos energijos vartotojai galėtų pasakyti, kad jie yra palikti įkaitais privačiam operatoriui, privatiems skirtomiesiems tinklams ir neaišku, koks jų likimas, koks yra jų aprūpinimas elektra, kokią kainą jie turėtų mokėti“, – aiškino A.Sekmokas.
Pasak jo, tai dar nereiškia, kad LEO LT turi išlikti: esą į šį klausimą turi atsakyti politikai, teisininkai ir visuomenė, o ne Energetikos ministerija. „Energetikos ministerija taip pat turės tam tikrų kriterijų vienu ar kitu atveju, bet čia iš esmės teisinis ir politinis, o ne energetikos klausimas. Dažnai politiniai klausimai nuleidžiami į atskiros šakos ar techninį lygį ir tada politinė prasmė ar teisingumo jausmas dingsta“, – teigė energetikos ministras.
