A.Cudak byla prieš Lietuvą Strasbūro teisme nagrinėjama nuo 2001 metų. Vilnietė EŽTT skundžiasi, kad buvo apribota jos teisė į teismą. Mat Lietuvos teismai atsisakė nagrinėti jos skundą dėl atleidimo iš darbo, nes Lenkijos Respublika diplomatiniu keliu pranešė, jog pasinaudodama valstybių imunitetu nuo užsienio valstybės teismų jurisdikcijos, atsisako būti šioje byloje atsakovu.
A.Cudak kreipėsi į tuometinę Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierę, kuri po skundo ištyrimo visą medžiagą perdavė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Tai buvo pirmoji Lietuvoje garsiai nuskambėjusi seksualinio priekabiavimo byla.A.Cudak teismui skundė Lenkijos ambasadą Lietuvoje, kur ji dirbo ir iš kur, jos nuomone, neteisėtai buvo atleista.
Didžioji kolegija šios bylos pagrindu spręs Žmogaus teisių konvencijoje garantuotos teisės į teismą ir valstybės imuniteto santykio klausimą. Viešas teismo posėdis Strasbūre numatomas liepos 1 d.
Pernai EŽTT didžioji kolegija nagrinėjo bylą „Ramanauskas prieš Lietuvą“.
Vilniuje gimusi Lietuvos pilietė A.Cudak 1994 m. įsidarbino Lenkijos ambasadoje Lietuvoje sekretore. Bylos duomenimis, 1999 m. vasario pradžioje į ambasadą atvyko dirbti pirmasis sekretorius, personalo viršininkas B.Maleviczius, kuris, moters teigimu, ėmė prie jos seksualiai priekabiauti.
A.Cudak kreipėsi į tuometinę Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierę, kuri po skundo ištyrimo visą medžiagą perdavė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Tai buvo pirmoji Lietuvoje garsiai nuskambėjusi seksualinio priekabiavimo byla.
Iškart po to moteris sulaukė nemalonumų darbe. Dėl nuolatinės įtampos darbe ji susirgo, o kai 1999 m. lapkritį norėjo po ligos grįžti į darbą, ji nebuvo įleista į ambasados pastatą. A.Cudak tvirtino, kad ambasadoje jai išmokėjo dalį atlyginimo ir išvarė iš patalpų.
1999 m. lapkričio 20 d. moteris išsiuntė registruotą laišką ambasadorei su prašymu atleisti iš darbo pačios prašymu, bet sužinojo, kad yra atleidžiama už pravaikštas.
A.Cudak kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama jos atleidimą pripažinti neteisėtu ir priteisti kompensaciją – 16 640 litų. Tačiau ir Vilniaus apygardos, ir Apeliacinis, ir Aukščiausiasis teismai procesus nutraukė, nes Lenkijos ambasada nurodė, kad šios šalies Užsienio reikalų ministerija nusprendė neduoti sutikimo būti teisėtu atstovu šiame teismo procese.
Pagal Vienos konvenciją „Dėl tarptautinių santykių“ ambasada turi valstybės imuniteto teisę. Teismai nurodė, kad, nesant Lenkijos Respublikos sutikimo dalyvauti teisminiame procese, ginčas laikytinas nežinybingu nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose.
