Daugiau nei pusė apklaustų kitų Europos valstybių gyventojų manė esantys gerai ar net labai gerai informuoti apie vadinamąjį pandeminį gripą, išskyrus apklausoje dalyvavusius Lietuvos gyventojus. Per apklausą, atliktą pernai lapkritį, 54 proc. mūsų šalies gyventojų nurodė esantys nepakankamai informuoti, o 43 proc. respondentų teigė turintys pakankamai informacijos.
Beveik pusė Latvijoje ir Estijoje apklaustų žmonių teigė esantys gerai informuoti apie A(H1N1) gripo formą. Pakankamai informacijos teigė turintys 51 proc. apklaustų latvių ir 57 proc. apklausoje dalyvavusių estų. Tuo metu iš viso gerai apie gripą informuoti teigė esantys 56 proc., labai gerai – 19 proc. apklaustų Europos šalių gyventojų.
Maždaug penktadalis (21 proc.) visų apklaustųjų tvirtino neturintys pakankamai informacijos apie pandeminį gripą ir tik 3 proc. teigė esantys visiškai neinformuoti. Vakcinos veiksmingumu ir saugumu pernai lapkritį tikėjo 30 proc. apklaustų Europos valstybių gyventojų, tačiau net ketvirtadalis nežinojo arba neatsakė į šį klausimą. Daugiausiai – daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų – manė vakciną esant efektyvia ir saugia Norvegijoje, Islandijoje bei Airijoje.
Tuo metu mažiausiai apklaustųjų, manančių, kad vakcina veiksminga ir saugi, gyveno Latvijoje (27 proc.), Prancūzijoje (30) ir Graikijoje (32 proc.). Daugiau nei trečdalis apklaustų lietuvių nežinojo arba į šį klausimą neatsakė. Panaši dalis respondentų Lietuvoje taip pat teigė nežinantys, ar skiepijantis nuo sezoninio gripo galima išvengti ir pandeminio.
Daugiausiai, maždaug trečdalis, apklaustų gyventojų, vakcinų nuo sezoninio gripo veiksmingumu, kovojant prieš pandeminę gripo formą, tikėjo Kipre, Rumunijoje, Maltoje, Graikijoje bei Italijoje.
Tuo metu daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų Švedijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Danijoje bei Šveicarijoje manė, kad tai nepadės. Pernai lapkritį atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (61 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, jog, esant galimybei, skiepytųsi nuo pandeminio gripo.
Daugiau už lietuvius skiepytis ketino tik Maltos (67 proc.) ir Rumunijos (66 proc.) gyventojai. Tuo metu bendrai Europos valstybėse 39 proc. apklaustųjų sakė ketinantys skiepytis, tačiau jau pasiskiepiję nuo pandeminio gripo teigė esantis tik 1 proc. respondentų. Daugiau nei pusė (54 proc.) nurodė skiepytis neplanuojantys.
Lietuviai iš kitų Europos valstybių gyventojų išsiskiria ir tuo, kad tik ketvirtis apklaustų tautiečių manė, jog nuo pandeminio gripo padėtų apsisaugoti reguliarus rankų plovimas. Tuo metu Suomijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje daugiau nei 70 proc. apklaustųjų teigė, kad dažnai plaunant rankas galima išvengti gripo A(H1N1) formos.
Paklausti, ką reikėtų daryti norint apsisaugoti nuo vadinamojo kiaulių gripo, trečdalis Europos valstybių gyventojų pirmiausiai minėjo reguliarų rankų plovimą (33 proc.), maždaug kas dešimtas sakė, kad svarbiausia pasiskiepyti nuo pandeminio gripo, vengti masinių susibūrimų vietų ar laikytis „kvėpavimo higienos“, pavyzdžiui, čiaudint užsidengti arba išmesti panaudotas nosines. 8 proc. respondentų teigė, jog svarbiausia nekontaktuoti su gripu sergančiu asmeniu.
Tuo metu medicinos kaukių, skiepų nuo sezoninio gripo ar antivirusinių vaistų veiksmingumu tikėjo tik 3–2 proc. apklausoje dalyvavusių Europos valstybių gyventojų.
Apklausoje, kuri atlikta praėjusių metų lapkritį, dalyvavo 30 Europos valstybių gyventojai, vyresni nei 15 metų amžiaus. Iš viso Lietuva už 1 mln. litų iš Nyderlandų vyriausybės įsigijo 27 tūkst. dozių vakcinos nuo pandeminio gripo, tačiau kovo pradžioje buvo panaudota vos apie 13 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigas pasiekusių vakcinų.
