Vyriausybė tam neskyrė pinigų, o Druskininkų savivaldybė sako taip pat neturinti papildomų lėšų. Mokslininkai baiminasi, kad kraujasiurbių vėl daugės ir jų dešimties metų darbas nueis niekais.
Pietų Lietuvos žmones ir gyvulius kamavę kraujasiurbiai mašalai gegužės mėnesį buvo naikinami 12 metų.
„Gavome iš Aplinkos ministerijos raštą, kad šiais metais lėšų nebus skirta ir kad kreiptumėmės dėl kitų metų. Prašėm 450 tūkst. litų, kad nupirktume 8–10 tonų biologinio preparato. Jeigu preparatas nebus perkamas ir naudojamas kokius 3–4 metus, tai gali atsistatyti prieš 8–10 metų buvusi mašalų populiacija“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius Linas Urmanavičius.
„Mes negalime visą laiką pilti biopreparatą ir bijoti, kad jei jo nepanaudosime, tai kitais metasi bus pasaulio pabaiga. Taip neturėtų būti. Šie metai bus kaip ir priverstinio eksperimento metai, o priverstinio dėl to, kad nebuvo rasta pinigų. To priežastys – ne vien tik ekonominės“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Tačiau anot mokslininkų, toks priverstinis eksperimentas – gana rizikingas.
„Tada būtų labai įdomus mokslinis eksperimentas. Pasaulinėje mokslininkų darbuose trūksta duomenų apie tai, kas atsitinka tuomet, kadangi dauguma šalių nerizikuoja taip žaisti ir tokių duomenų labai nedaug. Bet žinodami mašalų biologiją ir jų naikinimą, manytume, kad jų gausumas labai greitai atsistatytų – per metus kitus, trejus“, – kalbėjo Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė.
Anot mūsų mokslininkų, kovą su upiniais mašalais sunkina ir tai, kad kaimyninėje Baltarusijoje, Gardino srityje, kur yra didžiausios kraujasiurbių buveinės, jie naikinti tik vieną kartą.
