Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė Milda Žygutienė ramina, kad dar diena kita ir sparnuotųjų „vampyrų" gerokai sumažės, nes čia pat ruduo. „Jau dabar daug kraujasiurbių mašalų, uodų nustoja maitintis ir nebesikandžioja. Tebėra daug smulkių uodų, taip pat įvairių muselių – joms ši vasara buvo labai palanki, tačiau ir jų dienos suskaičiuotos. Realų pavojų iki šalčių dar kels tik erkės, kurių antplūdis šiemet ypač didelis", – sakė M.Žygutienė, jau seniai tirianti kraujasiurbius gyvūnus.
Mokslininkai priskaičiuoja kone 2 tūkst. mašalų rūšių. Prie upių gyvenančius žmones dažniausiai apninka upiniai mašalai: labai maži, į museles panašūs vabzdeliai. Ne visi jie kandžiojasi – kai kurie net neturi virškinimo sistemos ir tegyvena keletą dienų ar net valandų.
Mašalus, kaip ir daugelį vabzdžių, vilioja judantys objektai, tad jie neretai „persekioja" dviratininkus ar skubančius žmones.
Kartais mašalų prisiveisia tiek daug, jog jie tampa ne tik įkyrūs, bet ir pavojingi, nes atakuoja ir žmones, ir gyvulius. Žmonėms jų įkandimai nėra tokie skaudūs, kaip bičių ar vapsvų, tačiau alergiški, taip pat vaikai gali sunegaluoti. Karvės, arkliai nuo mašalų atakų gali net nugaišti, kai vabzdžių patenka į kvėpavimo takus.
Pastarąjį dešimtmetį Nemune besiveisiantys kraujasiurbiai mašalai Dzūkijos žmones taip kankina, jog specialistams anksti pavasarį į upę tenka pilti mašalų lervas žudančių chemikalų. Taip buvo daryta ir praėjusį pavasarį, tad vasara dzūkams buvo rami. O Vilniaus ir Kauno „dzūkiškieji vampyrai" kol kas nepasiekia, ten siautėja „vietiniai".
