„Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekspertai jau yra išreiškę vieningą nuomonę dėl A. Sekmoko planuojamo šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimo. Specialistų vertinimu, toks eksperimentas pabrangintų šilumą galutiniam vartotojui. Ne veltui tai nėra įgyvendinta nė vienoje pasaulio valstybėje “, – teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
Jis pakartojo, kad A. Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove.
Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos „Euroheat&Power“ prezidentas Birger Lauersen.
„Trečiasis ES energetikos paketas yra taikomas tik elektros energijos gamybai ir gamtinėms dujoms. Jis netaikomas centralizuoto šildymo tiekimui. Nėra ES teisės aktų, kurie verstų Lietuvą išskaidyti centralizuoto šildymo tiekimo įmones“, – teigė B. Lauersen.
A. Janukonis pabrėžė, kad pasaulinėje praktikoje patikrinti pagrindiniai būdai, leidžiantys mažinti šilumos kainas, yra du: pasenusių daugiabučių renovacija ir brangių gamtinių dujų keitimas pigesniu vietiniu kuru.
„Būtent šie veiksmai leistų realiai ir reikšmingai mažinti šilumos kainą, kitos iniciatyvos vertintinos kaip beprasmės“, – įsitikinęs A. Janukonis.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh.
Miestuose, kurie plačiai vartoja lietuvišką biokurą, gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės 21 ct/kWh.
