– Pirmiausia grįžkim truputį atgal. Svarstėte apskritai ketvirtą kartą nekandidatuoti. Priminkite, kodėl buvo tokie svarstymai jus aplankę?
– Gal patikslinčiau šiek tiek – aš iš pat pradžių sakiau, kad tikrai kandidatuosiu kaip pretendentas į miesto tarybos narius naujoje kadencijoje, tačiau buvau labiau apsisprendęs nebekandidatuoti į mero poziciją, nedalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose.
Tai toks apsisprendimas kadencijos pradžioje tikrai buvo, galima tai suprasti po įnirtingų rinkiminių kovų, juo labiau starto ne tokio lengvo ir koalicijos formavimo proceso nelabai lengvų niuansų. Tai toks nusistatymas arba tokia nuomonė tuo metu tikrai buvo. Ir aš neslėpiau, tą pakankamai atvirai visada sakiau.
Na, gyvenimas keičiasi, gyvenimas keičiasi dažnai neatpažįstamai arba situacijos keičiasi visiškai kitaip, negu tai atrodė prieš 2-3 metus, todėl dabar dalyvausiu ne tik rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybos narius, bet ir kaip socialdemokratų partijos kandidatas į Klaipėdos mero poziciją.
– Kodėl pasikeitė jūsų planas, jeigu svarstėte nekandidatuoti į merus, o paskui nusprendėte vis tik tai daryti?
– Na, visų pirma galbūt aš, naudodamasis proga, paneigčiau tą tokį dabar, matyt, sąmoningai galbūt sukamą, kuriamą naratyvą, kad nuo kažko pabėgo, kažką išdavė, kažką nuvylė, kažką apvylė...
