Šiuo metu Pilietybės įstatymas išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu leidžia tik tuo atveju, jei asmuo iš Lietuvos pasitraukė iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, taip pat kelias kitas išimtis. Plačiau įteisinti dvigubą pilietybę A.Lydeka siūlo Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimu.
Registruotą pataisos variantą pasiūlė rugpjūtį Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo ankstesnė vadovė Regina Narušienė teigė, kad šį pataisa tenkintų didžiąją dalį išeivijos.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką.
Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.
