Taip pat ketinama nustatyti maksimalius receptinių vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius bei užtikrinti, kad kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos ir pacientų priemokos už jas būtų vienodos visose Lietuvos vaistinėse. Reglamentuoti numatoma ir nuolaidas - siekiant užtikrinti, kad kompensuojamojo vaisto priemoka negali būti mažesnė už nustatytą minimalią priemoką.
Vaistų prieinamumą didinti ir jų kainas mažinti taip pat numatoma nustatant, kad pirmo generinio vaisto kaina turi būti 30 proc. mažesnė už originalaus vaisto, o vėliau į grupę įrašomų dviejų gamintojų vaistų – po 10 proc. mažesnės negu esamos kainos.
Tarp numatomų priemonių – ir ketinimai leisti Lietuvos rinkai tiekti vaistus iš trečiųjų šalių, apmokestinti farmacininkų vizitus pas gydytojus, išanalizuoti, kurie gydytojai gydo brangiausiais kompensuojamaisiais vaistais, tikrinti vaistų, kuriems išleidžiama daugiau kaip 1 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, skyrimo pagrįstumą ir kt.
Kaip dar praėjusią savaitę skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, sėkmingai įgyvendinus plane numatytas priemones tikimasi, kad pacientų išlaidos vaistams sumažėtų 100 mln. litų per metus ir būtų sutaupyta apie 50 mln. litų PSDF lėšų.
Nors ministerija teigia, kad minėtas planas rengtas ir beveik 6 mėnesius derintas su visomis suinteresuotomis pusėmis – vaistų gamintojais, didmenininkais, vaistininkų, gydytojų ir pacientų organizacijų atstovais, kritikos jam išsakė Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS). Medikų atstovų įsitikinimu, gydytojus nauja tvarka „pavers kanceliariniais darbuotojais, o spręsti pacientų likimą paves vaistininkams“.
Šis planas gali būti naudingas tik didiesiems vaistinių tinklams, – sakė L.Labanauskas.„Gydymo įstaigų darbuotojams aktualiausia patvirtinto plano dalis, susijusi su gydytojų darbo reglamentavimu, nes bus keičiama receptų išrašymo tvarka. Pagal naująją tvarką receptai bus rašomi bendriniu (cheminiu) pavadinimu, o konkretų vaistą, tinkantį pacientui, parinks ne gydytojas, o vaistininkas. Todėl šis planas gali būti naudingas tik didiesiems vaistinių tinklams“, – teigia LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.
Pasak L.Labanausko, tokia tvarka jau buvo, ir ji nepasiteisino. „Pacientams su vaistais tekdavo antrą kartą atvykti pas gydytoją ir tartis, kurie iš įsigytų vaistų yra tinkami. Tai didino eiles prie kabinetų, žmonės vaistams išleisdavo daugiau“, – pasakoja LGS vadovas.
L.Labanauskas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ministerijos planų išsiaiškinti, kurie gydytojai gydo brangiausiais kompensuojamaisiais vaistais, nepagrįstai keičia skirtą gydymą, netinkamai skiria kompensuojamuosius vaistus.
Jo teigimu, tokią kontrolę turėsianti vykdyti Valstybinė ligonių kasa neturi kompetencijos, nes vertinti paskirtą gydymą gali tik aukštesnio lygio specialistas, o ne valdininkas. Vis dėlto LGS sutinka su kai kuriomis priemonėmis. Gydytojų atstovų teigimu, realiai žmonių išlaidas vaistams gali veikti antkainių reguliavimas, o PSDF – pigesnių (generinių) vaistų atėjimas į rinką ir kompensavimo mechanizmo sutvarkymas.
SAM teigia jau parengusi ir teisės aktų projektus, būtinus įgyvendinant plano priemones.
